Gerbiamas skaitytojau,
UAB Sveikatos ekonomikos centras kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Mykolo Romerio universitetu kas dešimt metų parengia monografiją apie Lietuvos socialinių-ekonominių procesų dinamiką, kur akcentuojami pokyčiai sveikatos sektoriuje.
2000 metais lietuvių ir anglų kalbomis išleistoje knygoje „Pirmasis reformų dešimtmetis: sveikatos priežiūros sektorius socialinių-ekonominių pokyčių kontekste” nagrinėjome pirmuosius Lietuvos žingsnius, kuriant nepriklausomos Lietuvos ekonomiką bei gerąja tarptautine patirtimi grindžiamą sveikatos sistemos valdymą. 1990–2000 metais Lietuva iš buvusios TSRS griuvėsių darė pirmuosius žingsnius į Vakarų pasaulį. Kelionės į Vakarus pradžia buvo sunki (ekonomikos nuosmukis, hiperinfliacija, nedarbas, gyvenimo bei sveikatos lygių smukimas). Apie 1995 metus prasideda šalies ir sveikatos sektoriaus atsigavimas, pažymėtas iki šiol Lietuvos sveikatos sistemai kertinių įstatymų (Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Sveikatos priežiūros įstaigų) įsigaliojimu ir konkrečiais žingsniais, teigiamai paveikusiais Lietuvos žmonių sveikatą (rezidentūros, alkoholio kontrolės programos įsigaliojimas, tarptautinių gamintojų vaistų bei medicinos įrangos atėjimas į Lietuvą, kartu su privalomojo sveikatos draudimo pradžia pradėjęs didėti sveikatos įstaigų finansavimas, sėkmingai pradėta kūdikių ir motinų mirtingumo mažinimo programa).
2010 metais išleistoje monografijoje „Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje” nagrinėjome dešimtmečio, kuriame šalies pasiekimai yra persipynę su labai skaudžiais praradimais, raidą. 2001–2007 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai besivystančiųjų Europoje. Sparčiai kylanti pramonė ir statybų sektorius, nuo tektoninių sukrėtimų atsigaunantis žemės ūkis lėmė spartų gamybos apimties ir darbo užmokesčio augimą, nedarbo mažėjimą. Padaryta ekonominė pažanga 2004 metais atvėrė Lietuvai duris į Europos Sąjungą, buvo sukurtos prielaidos investuoti į gydymo įstaigų renovaciją, masinį medicinos įrangos ir transporto modernizavimą.
2001–2010 metais sparčiai plėtėsi sveikatos infrastruktūra, bet tai nebuvo tas laikotarpis, kai gerėjo gyventojų sveikatos rodikliai. Į materialinių gėrybių vartojimą orientuota ekonominė šalies plėtra darė įtaką sparčiam alkoholio vartojimo didėjimui, dėl to didėjo mirtingumas dėl virškinimo sistemos ligų, traumų, savižudybių. Aptariamuoju laikotarpiu keliuose sparčiai daugėjo automobilių, o dėl nepakankamo dėmesio saugai keliuose iki 2007 metų daugėjo autoavarijų ir mirčių dėl jų.
Dešimtmečio pabaiga buvo skaudi Lietuvos ekonomikai. 2009–2010 metų ekonominė krizė sustingdė statybų sektorių, sukūrė masinį nedarbą ir milžinišką emigraciją. Kita vertus, 2008–2010 metai yra laikotarpis, kurio metu Lietuva (ir valstybinės institucijos, ir gyventojai) realiais darbais ėmėsi sveikatos pagrindų stiprinimo. Saugumo keliuose pagerinimas, alkoholio ir tabako kontrolės stiprinimas jau 2008 metais davė pirmuosius rezultatus. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pradėjo ilgėti ir 2010 metais pasiekė 73 metų rodiklį, nustatytą 1998 metais LR Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje.
2020 metais Sveikatos ekonomikos centras (SEC), bendradarbiaudamas su European Institute of Health and Sustainable Development (EIHSD) pradėjo diskusijas dėl trečiąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį aprašančios monografijos leidimo. COVID-19 ir karui Ukrainoje sujaukus kūrybinius planus, darbas pradėtas tik 2023 metų viduryje. Knygos sąlyginis pavadinimas, atspindintis tai, kad šiemet narystei ES sukanka 20 metų, yra „Lietuvos sveikatos priežiūra pilnametystės Europos sąjungoje sulaukus“.
Knygą popieriniu ir elektroniniu formatais numatome išleisti 2024 metų pabaigoje. Siekdami visus, kam rūpi Lietuvos gyventojų sveikata, įtraukti į rengiamoje knygoje aptariamų klausimų verpetą, pradedame viešinti leidinio rankraščius, įvardindami juos apžvalgomis. Pirmoji apžvalga skiriama 2014 metais LR Seimo patvirtintos Lietuvos sveikatos strategijos rengimo bei įgyvendinimo aptarimui. Jau baigiamos rengti ir artimiausiu laiku bus skelbiamos apžvalgos apie esminius 2011–2023 metų reiškinius: tarptautinę migraciją, gyvybių gelbėjimą keliuose, infliaciją ir kt.
Gerb. skaitytojau, Tikimės, kad jus sudomins skelbiama medžiaga. Neabejojam, kad Jūsų išsakytos pastabos, kurias prašome teikti SEC ir EIHSD elektroniniu paštu: rbuivydas@sec.lt arba dmiliauskaite@eihsd.eu, padės praturtinti skelbiamus rankraštinius tekstus.
Gediminas Černiauskas, EIHSD partneris
Romualdas Buivydas, SEC direktorius
Apžvalga Nr. 4. 2024 m. balandis. Infliacija 2020–2023 metais
Apžvalga Nr. 6. Ar viešoji nuomonė svarbi šalies ir sveikatos politikai?