Lietuvos sveikatos strategija kaip Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo įrankis

Šioje apžvalgoje pateikiama medžiaga yra Sveikatos ekonomikos centro (SEC) bendradarbiaujant su European Institute of Health and Sustainable Development (EIHSD) numatomos 2024 išleisti knygos, kurios sąlyginis pavadinimas „Lietuvos sveikatos priežiūra pilnametystės Europos sąjungoje sulaukus“, dalis. 

Apžvalgos pagrindai ir tikslas

Prieš dešimtmetį, 2014 metų viduryje, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – LRS) patvirtino „Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą“ (toliau – LSP). Dokumentas, kurio pavadinimas 2016 metais koreguotas į „Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategiją“ (toliau – LS strategija arba LSS), parengtas įgyvendinant LR sveikatos sistemos įstatymą, kurio 2014 metais galiojusi redakcija numatė, kad pagrindinis ilgalaikio sveikatinimo veiklos planavimo dokumentas yra Lietuvos sveikatos strategija, kurios nuostatos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Šio įstatymo [1] 46 straipsnis „Sveikatinimo veiklos planavimas“ skelbė:

„46 straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas

1. Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos strategiją, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti.
2. Lietuvos sveikatos strategijoje nustatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, savivaldybės organizuoja valstybės ir savivaldybių sveikatos programų ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų rengimą bei jų įgyvendinimą arba numato šių uždavinių įgyvendinimo priemones kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo programose.
3. Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinimo priemonių rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

LS strategija tęsia LRS 1998 metais pradėtą tradiciją rengti Lietuvos sveikatos programą, kuria formuluojami sveikatinimo siekiniai apytikriai dešimtmečiui [2]. 2012 metų pradžioje LS strategijos projektą (toliau – LSS projektas) parengė Sveikatos apsaugos ministerijos pakviestų ekspertų grupė. Šis projektas rengtas 1997–2010 metų statistinių duomenų pagrindu, jame numatyti sveikatinimo siekiniai 2015–2020 metams.

Šiame straipsnyje aprašoma, kaip sekėsi įgyvendinti LSS numatytus sveikatinimo uždavinius, išlaikant 2015, 2016 metais Sveikatos ekonomikos centro atliktų panašių apžvalgų [3] ir studijų [4] struktūrą. Siekiama palyginti LSP ir LSS tikslų ambicingumą bei turimų statistinių duomenų pagrindu įvardinti jų įgyvendinimo rezultatyvumą. Atsižvelgdami į tai, kad Seimo patvirtintos LSS tarpinių rezultatų iki 2020 metų vertinimą atliko Higienos instituto ekspertai [5], straipsnyje LSS rezultatyvumą vertinome, akcentuodami faktinių duomenų atitikimą LSS projekto siekiniams. Ir LSP, ir LSS numato priemones sveikatai pagerinti bei sveikatos lygio pakėlimo siekinius, dažniausiai matuojamus mirtingumo rodikliais. Straipsnyje analizuojami šie rodikliai: vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, dėl sumažėjusio mirtingumo išsaugotų gyvybių, regioninių sveikatos netolygumų bei vyrų ir moterų sveikatos skirtumų.

2020 metais LR sveikatos sistemos įstatymas buvo koreguotas ir 2024 metų sausį galioja tokia šio įstatymo [6] 46 straipsnio redakcija:

„46 straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas

1. Nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, nacionalines darbotvarkes ir priimdamas įstatymus. Nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane.
2. Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, regionų plėtros tarybos – regionų plėtros planus, kuriuose suplanuojamos pažangos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti.
3. Ministerijos, regionų plėtros tarybos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, prisidedančios įgyvendinant nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia arba dalyvauja rengiant pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtų nacionalinių plėtros programų ir regionų plėtros planų pažangos priemones“.

2020 metais LR Seimas sveikatos veiklos planavimo pagrindu paskelbdamas Valstybės pažangos strategiją bei Nacionalinį pažangos planą koregavo Lietuvos sveikatos strategijos reikšmę sveikatinimo veiklos valdymui, bet 2014 metais patvirtintos LSS nepanaikino. Šiuo metu Lietuvoje stokojama sveikatos sistemos strateginio planavimo dokumentų subordinacijos, tikėtina, tai yra viena iš 2020–2023 metais pasireiškusio Lietuvos gyventojų sveikatos lygio smukimo priežasčių (greta COVID-19 pandemijos). Gyventojų sveikatos pokyčius 2020–2023 metais plačiau nagrinėsime vėlesnėse apžvalgose.

LSP ir LSS tikslų ambicingumas

Abiejų strateginių dokumentų pagrindinis tikslas yra išreiškiamas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliu ir tai leidžia palyginti šių dokumentų ambicingumą.

1998 metais patvirtintoje LSP buvo numatyta, kad per 1998–2010 metus Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) pakils iki 73 metų. Jeigu 1997 metais ji buvo 71,08 metų, tai LSP pagrindinis tikslas – per 13 programos įgyvendinimo metų prailginti šalies gyventojų VGT 1,92 metais arba vidutiniškai po 0,15 metų kas metus. Siekdami atskleisti šio siekio atitikimą tarptautinei praktikai, pirmojoje lentelėje pateikiame ES šalių gyventojų VGT rodiklių pokytį, pradedant nuo tų metų, kuriais buvo pasiekta 71,2 metų VGT.

1 lentelė. VGT pailgėjimas per 13 metų (nuo tų metų, kai VGT buvo 71,2 m.).

Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius 2012 [7].

Skaičiai rodo, kad per 13 metų VGT pokytis buvo nuo 2,45 (Airijoje) iki 3,92 (Lenkijoje) metų. VGT pailgėjimo per 13 metų aritmetinis vidurkis referentinėse valstybėse buvo 3,35 metų, Lietuva tuomet nusimatė 1,9 metų rodiklį. Akivaizdu, kad numatytasis VGT pailgėjimo tikslas buvo gerokai kuklesnis nei kitų ES valstybių faktiniai rezultatai. Šis LSP siekinys laikytinas saikingai ambicingu.

2012 metais, rengiant LSS projektą [8], sveikatos stiprinimo siekiniai buvo projektuojami pagal ES šalių, kurios tuo metu jau daugiau nei prieš 10 metų buvo pasiekusios 73 metų VGT rodiklį, sveikatos rodiklių dinamiką. Per 10 metų nuo laikotarpio, kai Lietuvos gyventojų VGT pasiekė 73 metus, referentinių šalių gyventojų VGT pailgėjo vidutiniškai 2,5 metais arba iki 75,5 metų [9]. Siekiant mažinti Lietuvos gyventojų sveikatos lygio atotrūkį nuo kitų ES šalių, LSS projekte buvo numatytas siekinys per 10 metų padidinti Lietuvos gyventojų VGT kiek daugiau nei 2,5 metais, 2020 metais pasiekiant 76 metų VGT rodiklį. LSS projekte numatytas ambicingas VGT pailgėjimo tikslas, atitinkantis ES valstybių, pirmaujančių gyventojų sveikatos lygio gerėjimo srityje, faktinius rezultatus.

LSS projekto ambicingumas atliepia tuo laikotarpiu vyravusias gyventojų nuostatas dėl sveikatos reikšmingumo. Beveik 90 procentų respondentų, 2011–2012 metais dalyvavusiųjų Lietuvos gyventojų reprezentatyviose apklausose, visiškai arba iš dalies pritarė teiginiui, kad Lietuvos žmonių sveikata turi tapti svarbiausiu dešimtmečio valstybės rūpesčiu (1 paveikslas).

1 paveikslas. Ar pritartumėte, kad Lietuvos žmonių sveikata taptų svarbiausiu valstybės rūpesčiu?

Šaltiniai: Reprezentatyvi apklausa. Projektas „Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas“, 2011; reprezentatyvi apklausa. Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10 savivaldybių tyrimas“, 2012

LSS projekto svarstymas LR Vyriausybėje ir LRS truko daugiau nei dvejus metus. Svarstymo metu pakeistas programos įgyvendinimo laikotarpis – nuo buvusio 2010–2020 metų į 2014–2025 metų laikotarpį.

Duomenys, įgalinantys palyginti LSP ir LSS ambicingumą, pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. LSP ir LSS pagrindinių siekinių ambicingumo palyginimas

* Periodo pradžia laikomi metai, kurių statistiniai duomenys buvo žinomi, rengiant arba tvirtinant atitinkamą dokumentą. Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius, 2012.

LSP (1998–2010) įgyvendinimo rezultatai ir pamokos

LSP ir jos įgyvendinimą išsamiai analizavome 2011–2012 metais. Šios analizės išvadas pateikiame 3 lentelėje.

3 lentelė. 1998–2010 metų Lietuvos sveikatos programos iškelti uždaviniai ir pasiekimų rezultatai

Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius, 2012.

Pirmosios LSP įgyvendinimo rezultatai pamečiui pateikiami 2 paveiksle.

2 paveikslas. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė [10] (VGT) 1997–2010 metais.

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra [11]. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-22), SEC ir EIHSD skaičiavimai.

Pastebėtina, kad 1 paveiksle VGT rodiklis 2010 metais yra mažesnis nei pateiktasis 3 lentelėje. Skirtumas susidarė dėl Lietuvos gyventojų surašymo [12] duomenų pagrindu sumažinto Lietuvos gyventojų skaičiaus. Šis sumažinimas (mirčių skaičiui nepakitus) koregavo VGT išraišką.

2 paveikslas rodo, kad formaliai siekis prailginti VGT iki 73 metų buvo įgyvendintas. Kita vertus, statistiniai duomenys rodo Lietuvos sveikatos lygio augimo netolygumą, kuriam būdingas spartus mirtingumo mažėjimas 1998–2000 ir 2008–2010 metais, VGT stagnacija 2001–2004 metais ir VGT smukimas 2005–2007 metais. Tai, kad faktinę VGT dinamiką atspindinti taškeliais pažymėta tiesė 2001–2010 metais yra žemiau LSP siekinį atspindinčios tiesės rodo, kad gyventojų sveikatos gerėjimas šiuo laikotarpiu atsiliko nuo numatytų tikslų.

2 paveiksle ištisine linija pavaizduota VGT dinamika, kuri turėtų būti 1997–2010 metais, jei VGT ilgėjimo tempas atitiktų LSS ambicingumą.

Klausimas ar išsikėlę aukštesnius tikslus būtume pasiekę geresnių rezultatų, neturi statistikai patikimo atsakymo. Kita vertus, statistinis faktas yra tai, kad Lietuvos gyventojų VGT 1997–2010 metais ilgėjo mažiausiai tarp ES šalių, kad nagrinėjamu laikotarpiu ES tik Lietuva ir Latvija turėjo kelerius metus fiksuojamą VGT smukimą. Lietuva ir Latvija nuo 2007 iki 2015 metų statistikų buvo įvardijamos kaip trumpiausią VGT rodiklį turinčios Europos Sąjungos valstybės. Pastarąją išvadą menkai „saldina“ faktas, kad pagal VGT Lietuva 2007–2010 metais lenkė sausumos sieną su Lietuva turinčias Baltarusiją ir Rusiją.

3 paveikslas. VGT dinamika 1997–2010 metais

Šaltinis. PSO (European Health Information Gateway) [13] (2024-01-22).

3 paveikslo duomenys rodo, kad 2001–2008 metais Lietuvos VGT rodiklis buvo žemesnis nei 2000 metais. Žemiau pateikiama mirtingumo dinamika absoliučiais mirčių skaičiais. 3 paveiksle atspindėtos Lietuvos gyventojų išsaugotos gyvybės / perteklinės mirtys, rodikliai apskaičiuoti kaip skirtumas tarp absoliutaus mirčių skaičiaus, kuris būtų konkrečiais metais esant 2000 metų mirtingumo rodikliui, ir faktinio mirčių skaičiaus tais metais.

4 paveikslas. Lietuvos gyventojų išsaugotų gyvybių / perteklinių mirčių skaičius, esant 2000 metų mirtingumui

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-22), SEC ir EIHSD skaičiavimai.

2001–2008 metais išsaugotų gyvybių skaičius yra su minuso ženklu, tai reiškia, kad tais metais fiksuotas mirčių skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2000 metų mirtingumo pagrindu apskaičiuotu rodikliu. 2009–2010 metais išsaugotų gyvybių skaičius yra teigiamas, tai reiškia, kad tais metais fiksuotas mirčių skaičiaus sumažėjimas, palyginti su 2000 metų mirtingumo pagrindu apskaičiuotu rodikliu.

Sudėjus metinius mirčių pokyčius gaunamas suminis rodiklis, kuris pavaizduotas 5 paveiksle.

5 paveikslas. Lietuvos gyventojų suminis išsaugotų gyvybių / perteklinių mirčių skaičius

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-22), SEC ir EIHSD skaičiavimai.

2001–2010 metų laikotarpiu tik dveji paskutinieji metai pažymėti gyvybių išsaugojimu. 2009–2010 metais padaryta pažanga nebuvo pakankama 2001–2008 metų laikotarpiu sukauptų sveikatos praradimų kompensavimui. Aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje fiksuotos ne išsaugotos gyvybės, o perteklinės mirtys.

Lietuvos sveikatos sistemos tikslas yra išsaugoti gyvybes bei stiprinti žmonių sveikatą. Tai, kad per 2001–2010 metus dėl padidėjusio mirtingumo prarastos 6851 gyvybės, indikuoja to meto sveikatinimo politikos ribotą efektyvumą.

Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių dinamiką lėmusių priežasčių kokybinė analizė buvo atlikta 2011 metais, rengiat Lietuvos sveikatos strategiją ateinančiam dešimtmečiui.

Pagrindinių sveikatos determinančių poveikio VGT vertinimas atliktas analizuojant po 2 determinantes iš gyvensenos, aplinkos ir sveikatos priežiūros segmentų. Išskirti 4 laikotarpiai pagal VGT dinamikos tendencijas. Ženklas „+” reiškia, kad determinantės pokytis palankiai veikė sveikatą (pvz., mažėjo alkoholio vartojimas, mažėjo nedarbas, augo sveikatos paslaugų finansavimas). Ženklas „-” . reiškia, kad determinantės pokytis neigiamai veikė sveikatą (pvz., didėjo alkoholio vartojimas, didėjo nedarbas, smuko sveikatos paslaugų finansavimas). Ženklas „+-” reiškia, kad determinantė nekito. Vertinimas atliktas pagal du teorinius modelius:

1 modelis – daryta prielaida, kad gyvensenos, aplinkos ir sveikatos paslaugų pokyčiai yra vienodai reikšmingi gyventojų sveikatai.

2 modelis – daryta PSO nuostatas atitinkanti prielaida, kad gyvensena ir aplinka yra maždaug 2 kartus reikšmingesni sveikatos veiksniai nei sveikatos priežiūros paslaugos.

4 lentelė. Pagal 1 modelį apibrėžtas sveikatos determinančių poveikis Lietuvos gyventojų sveikatai

Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius, 2012

 5 lentelė. Pagal 2 modelį apibrėžtas Sveikatos determinančių poveikis Lietuvos gyventojų sveikatai

Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius, 2012

Pagal 2-ąjį modelį įvertinto sveikatos determinančių pokyčio ir VGT sąveika atspindima 6 paveiksle.

Lietuvos gyventojų sveikatos dinamiką 1997–2009 metais lėmusių priežasčių kokybinė analizė rodo, kad aptariamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas pagrindinių sveikatos determinančių tolygus vystymasis:

• alkoholio vartojimas mažėjo 1997–2000 metais ir 2008–2009 metais, bet didėjo 2001–2007 metais;
• gyventojų fizinis aktyvumas gerėjo 1997–2000 metais, bet mažėjo vėlesniu laikotarpiu;
• traumatizmas keliuose didėjo iki 2008 metų;
• nebuvo užtikrinta tvari sveikatos sistemos finansavimo apimtis bei sveikatingumui įtaką turinčių nedarbo bei socialinės nelygybėse rodiklių efektyvus valdymas.

 6 paveikslas. Sveikatos determinančių ir VGT sąveika, Lietuva, 1997-2010 metai

Šaltiniai: Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius 2012, SEC, EIHSD skaičiavimai

Saugi kūdikystė yra vienas iš nedaugelio aptariamojo laikotarpio neginčytinų pasiekimų. Lietuva užtikrino tvarų kūdikių mirtingumo mažėjimą. 1997–2010 metais kūdikių mirtingumas sumažintas beveik 2 kartus. Deja, pažangos vaiko ir motinos sveikatos gerinimo srityje neužteko tam, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerėtų bent jau ne prasčiau nei vidutiniai ES šalių rodikliai.

LSS siekiniai ir įgyvendinimo rezultatai

LSS projekte numatytų siekinių, susijusių su bendrojo mirtingumo rodikliais, įgyvendinimas.

Atsižvelgdami į tai, kad LRS patvirtinta LSS numato vystymosi gaires iki 2025 metų ir į tai, kad 2020–2023 metų faktinius sveikatos rodiklius labai stipriai paveikė COVID-19 pandemija, LSS rezultatyvumo vertinimą atlikome matuodami faktinių duomenų atitikimą LSS projekto, parengto naudojant statistinius duomenis iki 2010 metų imtinai, siekiniams, kurių pagrindinis tikslas 2020 metais užtikrinti 76 metų vidutinę gyvenimo trukmę. Faktiniai duomenys apie VGT dinamiką pateikiami 7 paveiksle.

VGT dinamika 2010–2020 metais nuteikia gana optimistiškai. Lietuva ne tik prisiėmė ambicingą, pažangiąją Europos praktiką atitinkantį tikslą, bet ir jį gana sėkmingai įgyvendina:

• 2015 metais Lietuvos žmonių VGT buvo 1,3 metų ilgesnė nei 2010 metais, o nuo 2015 iki 2019 metų VGT pailgėjo dar beveik 2 metais. Palyginimui paminėsime, kad per pirmuosius 5 pirmosios LSP įgyvendinimo metus (1997–2002) VGT pailgėjo 0,7 metų;
• aštuoneri iš dešimties nagrinėjamojo laikotarpio metų pasižymi VGT ilgėjimu, o septynerius metus faktinis VGT viršijo tiesės, jungiančios periodo pradžios ir programoje 2020 metams numatytus, rodiklius.

7 paveikslas. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2010–2020 metais

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-22), SEC ir EIHSD skaičiavimai

Lietuvos žmonių interesų požiūriu svarbu ne vien tai, kad 2011–2020 metais VGT dinamika atitiko LSS siekinius, bet tai, kad šiuo laikotarpiu pažanga sveikatos srityje vyko nuosekliau bei sparčiau nei 1991–2010 metais (8 paveikslas).

8 paveikslas. Lietuvos gyventojų VGT dinamika 1990–2020 metais

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-22)

 2011–2019 metais Lietuvos gyventojų VGT ilgėjo daugiau nei per 2 pirmuosius dešimtmečius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (9 paveikslas). Pandemija pasiektą pažangą sumažino, bet jos nepanaikino.

9 paveikslas. VGT pokytis per dešimtmetį, metais

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-22), SEC ir EIHSD skaičiavimai

2011–2019 metais Lietuvos gyventojų sveikatos lygis kilo greičiau nei ES šalių vidutiniškai, tai atsispindi ir Lietuvos gyventojų VGT skirtumo nuo analogiško Lenkijos rodiklio mažėjimas (10 paveikslas). Covid-19 pandemijos poveikį, dėl kurio 2020–2022 metais padidėjo mirtingumas bei sutrumpėjo visos Europos regiono gyventojų VGT, aprašysime vėlesnėse apžvalgose.

10 paveikslas. VGT dinamika 2007–2019 metais

Šaltinis. PSO (European Health Information Gateway, 2024-01-22)

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 2011–2020 metai buvo pirmasis dešimtmetis, kurio metu Lietuvos gyventojų sveikata gerėjo sparčiau nei vidutiniškai ES. Tikėtina, kad ambicingas sveikatinimo tikslų planavimas pažangai pagelbėjo. Kita vertus, nacionalinių sveikatinimo tikslų formulavimas, koks jis bebūtų svarbus, negarantuoja tvaraus gyventojų sveikatos lygio gerėjimo, tai rodo 2015 metų rezultatai, kuriais VGT 0,12 metų sutrumpėjo, o rodiklio faktinė reikšmė pirmą kartą nuo 2010 metų atsidūrė žemiau trendo [14], bei 2020 metų rezultatai, kuriais VGT sutrumpėjo 1,32 metų.

VGT dinamika rodo tikėtiną vidutiniškai vienam gyventojui tenkančių gyvenimo trukmės metų pokytį. Sveikatos lygio pagerėjimą pagal amžiaus grupes atspindi 6 lentelės duomenys. 2019 metais visų amžiaus grupių mirtingumas buvo mažesnis nei 2010 metais, o prasidėjus COVID-19 pandemijai vyresnių nei 40 metų mirtingumas padidėjo. 70-74 m. bei 85+ m. amžiaus grupėse mirtingumas viršijo 2010 metų rodiklį.

6 lentelė. Mirčių skaičius 10 000 gyventojų pagal amžiaus grupes

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17), SEC ir EIHSD skaičiavimai

Standartizuoto mirtingumo rodiklio dinamika nusako, kaip kinta 100 000 gyventojų tenkantis mirčių skaičius, esant pastoviai gyventojų amžiaus struktūrai. 7 lentelės 2 stulpelio skaičiai rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu standartizuotas mirtingumo rodiklis sumažėjo nuo 1606,5 2010 metais iki 1498 2020 metais. 7 lentelės 4 stulpelio skaičiai rodo, kiek atitinkamais metais mirtų žmonių, esant 2010 metų standartizuoto mirtingumo rodikliui. 4 stulpelio reikšmių ir faktinio mirčių skaičiaus atitinkamais metais (3 stulpelis) skirtumas atspindi mirčių skaičiaus pokytį, palyginti su tuo, kuris būtų esant 2010 metų mirtingumo rodikliui. Teigiamos 5 stulpelio reikšmės rodo, kad nuo 2011 iki 2020 metų kiekvienais metais žmonių mirė mažiau nei 2010 metais, o bendras išsaugotų gyvybių skaičius 2011–2020 metais siekia 40 059 santykines gyvybes [15].

7 lentelė. 2011–2020 metais išsaugotos gyvybės, skaičiuojant standartizuoto mirtingumo pokyčius

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17), SEC ir EIHSD skaičiavimai. Pastaba. Atliekant skaičiavimus pagal amžiaus grupes ir palyginimui naudojant bendrąjį (ne standartizuotą) mirtingumo rodiklį, per 2011–2020 m. laikotarpį išsaugotų gyvybių skaičius siekia 35242 gyvybes.

11 paveikslas. Lietuvos gyventojų suminis išsaugotų gyvybių skaičius 2011–2020 metais

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17), SEC ir EIHSD skaičiavimai

Investicinių projektų vertinimui taikoma Lietuvos finansų ministerijos nustatyta vienos gyvybės vertė yra apie 300 000 eurų, 40 059 išsaugotų gyvybių ir vienos gyvybės vertės sandauga nusako 2011–2020 metais sveikatos sektoriaus papildomai sukurtą vertę, kuri yra daugiau nei 12 milijardų eurų.

Vienas iš LSS įvardintų mirtingumo mažinimo siekinių buvo atotrūkio mažinimas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. 12-13 paveiksluose atspindėta vyrų ir moterų mirtingumo rodiklių dinamika rodo, kad 2010 metais fiksuotas 11,2 metų vyrų VGT atsilikimas nuo moterų VGT sutrumpėjo iki 10 metų.

12 paveikslas. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės palyginimas pagal lytį

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17)

 13 paveikslas. Skirtumo tarp vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pagal lytį kitimo dinamika

 

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17), SEC ir EIHSD skaičiavimai

Santykinį vyrų sveikatos lygio pagerėjimą lėmė pažanga, padaryta mažinant netektis dėl išorinių mirties priežasčių. Santykinį vyrų tikėtinos gyvenimo trukmės pablogėjimą 2020 m. ir vėlesniais COVID-19 pandemijos metais analizuosime vėlesnėse apžvalgose.

LSS projekte numatytų siekinių, susijusių su specifiniais mirtingumo rodikliais, įgyvendinimas

Mirtingumo dėl konkrečių priežasčių mažinimo siekiniai – sudėtinė LSS projekto dalis. 2012 metų pradžioje parengtame LSS projekte pateikiami siekiniai 2015 ir 2020 metams. Šie siekiniai formuluojami kaip gyvybių, kurios bus išsaugotos sumažėjus mirtingumui (išsaugotinų gyvybių pagal nestandartizuoto mirtingumo rodiklius skaičius). Statistiniai duomenys įgalina gana tiksliai įvertinti, kurie iš siekinių įgyvendinami sėkmingai, o kurių įgyvendinimas yra problemiškas. 8 lentelėje atspindimas faktinių 2010–2020 metų duomenų atitikimas LSS projekto siekiniams.

8 lentelė. Išsaugotos gyvybės 2011–2020 metais. Pagrindinės mirčių priežastys

Šaltiniai: Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas. Galutinė ataskaita, 2011. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17), SEC ir EIHSD skaičiavimai. Pastaba. Siekiniai pateikti iš 2011 m. ataskaitos, o išsaugotos gyvybės paskaičiuotos pagal amžiaus grupes 5 metų intervalu ir faktinius oficialiojo statistikos portalo duomenis, vertinant, kiek būtų mirčių 2011-2020 m., jei bendrojo mirtingumo rodiklis išliktų toks pats kaip 2010 m. Išsaugotų gyvybių skaičius dėl išorinių mirties priežasčių skaičiuojamas kaip mirusiųjų skaičiaus skirtumas atitinkamais metais, palyginti su 2010 m.

Siekdami rezultatus pavaizduoti tiksliau naudojome spalvas: jei tikslas pasiektas ar viršytas – balta spalva; jei tikslas pasiektas daugiau nei 50 procentų – blyškiai mėlyna, jei tikslas pasiektas tarp 10 ir 50 procentų – mėlyna, jei tikslas pasiektas mažiau nei 10 procentų – vidutiniškai tamsiai mėlyna spalva, jei faktiniai rezultatai rodo situacijos blogėjimą, palyginti su 2010 metais, – tamsiai mėlyna. Norint atsakyti į klausimą, kiek LSP siekinių įgyvendinimą lėmė geras / blogas sveikatos sistemos funkcionavimas, kiek neambicingas planavimas, kiek sveikatos statistikos pokyčiai ar nuo sveikatos sistemos nepriklausantys veiksniai, reikia atlikti papildomą analizę.

Pastebėtina, kad 2011–2020 metais išsaugotų gyvybių skaičiai 7 ir 8 lentelėse nesutampa dėl skaičiavimo metodologijos, pvz., 8 lentelėje apskaitytos mirtys tik dėl LSS tiesiogiai įvardintų priežasčių.

Lietuvos gyventojų sveikata laipsniškai gerėja, o mirtingumas dėl skirtingų ligų kinta netolygiai. Sparčiau, nei prognozuota rengiant LSS, mažėja mirčių dėl kraujotakos ir virškinimo sistemų ligų. Riboti mirčių dėl išorinių mirties priežasčių ir onkologinių susirgimų kiekį sekasi prasčiau nei prognozuota. Blogiausią situaciją rodo mirčių dėl infekcinių ir parazitinių ligų statistika – vietoje išsaugotų gyvybių tenka kalbėti apie perteklines mirtis.

Yra sričių, kuriose2015 metais, tikėtina, situacija buvo prastesnė nei 2010 metais. Ypač neramina statistikų fiksuojamas didėjantis mirčių nuo infekcinių ir parazitinių ligų skaičius. 2010 metais dėl pastarosios priežasties mirė 481 asmuo, 2015 metais – 735, 2020 metais – 719 asmenų. Paminėtina, kad per 2020–2022 metus dėl COVID-19 mirė dar 11 890 šalies gyventojų.

Rengiant LSS buvo konstatuota, kad Lietuva tarp kitų Europos valstybių labai neigiamai išsiskiria aukštu mirtingumu dėl išorinių mirties priežasčių, kad šioje srityje glūdi neišnaudoti rezervai: antri pagal reikšmingumą (po kraujotakos sistemos ligų) mirčių skaičiaus mažinimo visose amžiaus grupėse ir pirmi pagal reikšmingumą mirčių skaičiaus mažinimo darbingame amžiuje. Mirčių dėl išorinių mirties priežasčių 2010–2020 metų faktinių duomenų atitikimas LSS projekto siekiniams atspindėtas 9 lentelėje.

9 lentelė. Išsaugotos gyvybės, 2011–2015 metai. Išorinės mirties priežastys

Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas. Galutinė ataskaita, 2011, Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17), SEC ir EIHSD skaičiavimai. * Dėl išorinių mirties priežasčių išsaugotos gyvybės skaičiuojamos kaip absoliutaus 2010 m. ir mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių atitinkamais metais skirtumas.

Faktiniai duomenys rodo, kad Lietuvai pastaraisiais metais pavyko sumažinti gyvybių netektis dėl visų LSS nagrinėtų išorinių mirties priežasčių. Daugiau nei 9500 išsaugotų gyvybių šioje mirties priežasčių srityje yra solidus indėlis į šalies gyventojų sveikatą. 2011–2020 metais išsaugota 1105 gyvybėmis daugiau nei numatė LSS projektas. LSS siekiniai viršyti išsaugant gyvybes dėl eismo įvykių bei skendimų atvejų sumažėjimo. Gerokai sumažėjo ir savižudybių, mirčių dėl apsinuodijimo alkoholiu ir sušalimų. Mirčių dėl nukritimų, ši sritis nebuvo aptarta LSS, padaugėjo. Tai paskatas visuomenės sveikatos specialistams ateities strateginiuose dokumentuose apimti platesnį problemų ir jų sprendinių spektrą.

Kiek dėl mirtingumo rodiklių mažėjimo Lietuvai pasisekė išsivaduoti iš šalies autsaiderės pozicijos tarp Europos Sąjungos valstybių pagal išorines mirties priežastis bus nagrinėjama vėlesnėse apžvalgose. 10 lentelėje pateikiami metiniai mirčių dėl išorinių priežasčių skaičiai.

 10 lentelė. Mirtys dėl išorinių mirties priežasčių, 2010–2020 metai

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-17)

Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl daugelio išorinių mirties priežasčių mažėja, bet egzistuoja kasmetiniai šio rodiklio svyravimai: mažėjimo tendencija nebuvo išlaikyta savižudybių srityje 2013 metais, žuvusiųjų eismo įvykiuose – 2012, 2014, 2017 ir 2020 metais, mirusiųjų dėl alkoholio poveikio – 2015 ir 2019 metais, sušalusiųjų – 2012, 2016 ir 2020 metais.

LSS galutinėje redakcijoje numatytų siekinių įgyvendinimas

LR Vyriausybėje ir LR Seime svarstant 2012 metų pradžioje parengtą LSS projektą, esminių pakeitimų dėl numatomos sveikatos rodiklių dinamikos padaryta nebuvo, bet pasikeitė dokumento struktūra bei mirtingumo rodikliais grindžiamų siekinių formulavimas. Projekte dauguma siekinių buvo formuluojami absoliučiais išsaugotinų gyvybių skaičiais (žr. 6-7 lenteles), o LSS galutinėje redakcijoje dauguma siekinių formuluojami kaip siekiamas standartizuoto mirtingumo (skaičiuojamo 100 000 gyventojų) dėl pagrindinių mirties priežasčių sumažinimas.

2014 metais, kai LSS buvo tvirtinama LR Seime, Lietuvos statistikos departamentas pakeitė standartizuoto mirtingumo rodiklio skaičiavimo standartą (įdiegtas ES standartas). LR Seimas patvirtino LSS, kurioje standartizuotas mirtingumo rodiklis skaičiuotas pagal tuo metu naudotą PSO standartą. Pagal PSO standartą paskaičiuotų 2014–2015 metų duomenų Valstybės duomenų agentūra neteikia. Siekdami užtikrinti duomenų palyginamumą, LSS siekinius perskaičiavome pagal ES standartą, duomenys pateikti 10 lentelėje. Darėme prielaidą, kad perskaičiuojant 2020 metų standartizuotas mirtingumo pagal ligas rodiklis yra koreguotinas tuo pačiu koeficientu kaip ir standartizuotas mirtingumo rodiklis 2012 metais, kai buvo žinomi rodikliai pagal PSO ir ES standartus.

Statistinių duomenų, grindžiamų standartizuotais mirtingumo pagal ligas rodikliais, palyginamumo problemos rodo standartizuoto mirtingumo rodiklio naudojimo strateginiuose dokumentuose ribotumą. Šių rodiklių naudojimą strateginių dokumentų įgyvendinimo procese riboja ir tai, kad standartizuoti mirtingumo rodikliai yra skelbiami gerokai vėliau nei bendrieji mirtingumo rodikliai. Siekiant paspartinti strateginių dokumentų analizę bei užtikrinti aukštesnę politinių dokumentų įgyvendinimo kokybę tikslinga ateities strategijose naudoti tiek standartizuotus, tiek bendruosius mirtingumo rodiklius (išlaikant standartizuotų rodiklių privalumus, kurių svarbiausias – gyventojų struktūros pagal amžių poveikio eliminavimas).

LSS tiesiogiai įvardina mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų, dėl išorinių priežasčių, piktybinių navikų, savižudybių mažinimo siekiamybes. 14-17 paveikslai bei 11 lentelė rodo šių siekinių, atspindėtų tiesine linija, įgyvendinimo rezultatus 2012–2022 metais.

14-17 paveikslai. Standartizuotų mirtingumo rodiklių dinamikos atitikimas LSS siekiniams

Šaltiniai: Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema, Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-26)

11 lentelė. Standartizuotų mirtingumo rodiklių dinamikos atitikimas LSS siekiniams*

* Šaltinis. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XII-964. ** Šaltinis. European mortality database (MDB). https://gateway.euro.who.int/en/datasets/european-mortality-database/. *** Šaltinis. Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema. Pastaba. 2014 metais, kai LSS buvo tvirtinama LR Seime, Valstybės duomenų agentūra (buvęs Lietuvos statistikos departamentas) pakeitė standartizuoto mirtingumo rodiklio skaičiavimo standartą (įdiegtas ES standartas). LR Seimas patvirtino LSS, kurioje standartizuotas mirtingumo rodiklis skaičiuotas pagal tuo metu naudotą PSO standartą. Standartizuotų mirtingumo rodiklių reikšmių pagal PSO ir ES standartus skirtumų grafinis vaizdas pateikiamas 1 priede.

LSS pirmojo dešimtmečio įgyvendinimo vertinimo rezultatai artimi LSS programos projekto vertinimo rezultatams, greta teigiamų pasiekimų pastebimi ir nerimą keliantys rezultatai. Pavyzdžiui, 2013–2014 m. fiksuoti prasti savižudybių skaičiaus, 2015–2016 metų mirčių dėl piktybinių navikų rodikliai, jie viršijo 2012 metų standartizuotų mirtingumo rodiklių lygį.

Lietuva daugelį metų buvo linksniuojama kaip šalis, „pirmaujanti“ pagal savižudybių skaičių. 2010–2020 metais mirčių dėl savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik dvigubai, bet šis mažėjimas nebuvo tolygus tarp skirtingo amžiaus gyventojų. Bendrojo mirtingumo dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) dinamikos detalizavimas pagal amžiaus grupes atspindimas 18-19 paveiksluose.

18 paveikslas. Lietuvos gyventojų bendrojo mirtingumo dinamika 2010–2020 metais pagal amžiaus grupes. Tyčiniai susižalojimai (savižudybės)

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-26)

19 paveikslas. Lietuvos gyventojų bendrojo mirtingumo dinamika 2010–2020 metais pagal detalizuotas vyresniojo amžiaus žmonių grupes. Tyčiniai susižalojimai (savižudybės)

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-26)

 Savižudybių analizė pagal amžių rodo tam tikras pensinio (ypač 75-84 m.) amžiaus žmonių psichikos sveikatos prastėjimo tendencijas ir saikingai gerėjančią 15-64 m. amžiaus žmonių psichikos sveikatą. Tikėtina, kad darbingo amžiaus žmonių mirtingumo dėl savižudybių sumažėjimas susijęs su nedarbo mažėjimu pastaraisiais metais.

Vienas iš LSS tikslų – siekis sumažinti regioninius sveikatos netolygumus, kurių lygis 2010 metais buvo pateiktas LSS tekste.

20 paveikslas. Lietuvos savivaldybių gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis 2008-2010 metais

 

Šaltiniai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių sistema, 2020 m., European mortality database (MDB), EIHSD ir SEC skaičiavimai

Pagal tą pačią metodiką po 3 metų atliktas savivaldybių palyginimas rodo sveikatos netolygumus 2011–2013 metais ir 2019 m. Naudota PSO standartizuoto mirtingumo skaičiavimo metodika.

2008–2010 m. Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis buvo 1,59 karto didesnis nei vidutinis ES šalių rodiklis, o naujųjų ES 12 šalių – viršijo apie 13 proc.

21 ir 22 paveiksluose vaizduojamas 2011–2013 metų ir 2017–2019 metų Lietuvos savivaldybių gyventojų standartizuoto mirtingumo rodiklių vidurkių palyginimas.

21 paveikslas. Lietuvos savivaldybių gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis 2011–2013 metais

Šaltiniai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių sistema, 2020 m., EIHSD ir SEC skaičiavimai

 22 paveikslas. Lietuvos savivaldybių gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis 2017–2019 metais

Šaltiniai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių sistema, 2020 m., EIHSD ir SEC skaičiavimai

 Žemiau pateikiamame paveiksle palyginami sveikatos netolygumai 2017–2019 metais ir 2008–2010 metais. 2017–2019 metais Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis buvo 1,46 karto didesnis nei vidutinis ES šalių (ES iki 2020 m.) ir apie 6,2 proc. viršijo naujųjų ES 12 šalių vidurkį.

23 paveikslas. Lietuvos savivaldybių gyventojų standartizuoto mirtingumo rodiklio pokytis 2008–2019 metais

Šaltiniai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių sistema, 2020 m., EIHSD ir SEC skaičiavimai

Teigiami rezultatai, kurie būdingi beveik visoms savivaldybėms, rodo, kad Lietuvos gyventojų sveikatos lygis gerėja. Tam tikras sveikatos lygio netolygumų mažėjimas tarp regionų yra tikėtinas. Pastarosios hipotezės patvirtinimui reikia papildomos analizės. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad santykis tarp didžiausius ir mažiausius mirtingumo rodiklius turinčių savivaldybių per vertinamąjį laikotarpį beveik nepasikeitė.

12 lentelėje pateikiamas santykis, paskaičiuotas lyginant tris ir penkias geriausius ir blogiausius mirtingumo rodiklius turinčias savivaldybes.

 12 lentelė. Trijų ir penkių geriausius ir blogiausius mirtingumo rodiklius turinčių savivaldybių standartizuotų mirtingumo rodiklių vidurkių palyginimas

Šaltiniai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių sistema, 2020 m., EIHSD ir SEC skaičiavimai

Išvados ir pasiūlymai

• Ilgalaikis sveikatinimo veiklos planavimas, nuo 1998 metų vykstantis Lietuvos sveikatos programinių dokumentų pagrindu, atskleidžia ir šalies sveikatos sistemos privalumus, tokius kaip galimybę vertinti sveikatos rodiklių atitiktį numatytiems siekiniams bei sveikatos rinkos dalyviams indikuoti intervencijas, kurių efektyvumas yra pagrįstas mokslo įrodymais, ir trūkumus – silpną sąryšį tarp strateginiuose dokumentuose ir einamojo planavimo dokumentuose numatomų rodiklių, netolygią sveikatos rodiklių dinamiką.
• 2012 metais Vyriausybės parengta ir 2014 metų vasarą LR Seimo patvirtinta LSS numato ambicingus, spartesnius nei vidutinius ES šalių sveikatos lygio augimo rezultatus, kurių siekis grindžiamas gerąja Europine praktika.
• Statistiniai 2011–2020 metų duomenys teikia pagrindą teigti, kad ambicingų tikslų formulavimas bei jų įgyvendinimo grindimas gerąja Europine praktika pasiteisina. Dauguma LSS formuluotų sveikatos lygio gerėjimo siekinių buvo įgyvendinti. Dėl sumažėjusio mirtingumo 2011–2020 metais išsaugotų beveik 40 000 gyvybių atspindi solidų sveikatos sistemos indėlį į Lietuvos žmonių gerovę.
• Pokyčiai, vykstantys už sveikatos sektoriaus ribų (pvz., alkoholio vartojimo dinamikos bei saugos keliuose pokyčiai), darė esminę įtaką Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliams 1998–2010 metais ir teigiama linkme keitėsi 2011–2020 metais. Jei įgyvendinant LSS pavyks rezultatyviai derinti įvairių institucijų veiksmus, tikėtina, kad dauguma LSS siekinių, numatytų 2025 metams, bus įgyvendinti.
• Dėl 2020 metais prasidėjusios COVID-19 pandemija padaugėjo Lietuvos gyventojų mirčių. Nepakankamas sveikatos sistemos atsparumas nūdienos iššūkiams indikuoja veiklų, siekiant užtikrinti tolesnį Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimą, kryptis:
  • būtinybė koncentruotis į ligų, dėl kurių Lietuvos gyventojų mirtingumas viršija ES šalių rodiklius, valdymą;
  • atotrūkio tarp vyrų ir moterų mirtingumo mažinimas;
  • regioninių sveikatos netolygumų mažinimas.
• Lietuvos sveikatos strategija 2011–2020 metais buvo vienas iš esminių šalies gyventojų sveikatos lygio gerėjimo pagrindų. Reikia viešos diskusijos, kad atsižvelgus į Sveikatos sistemos įstatymo 2020 metų pakeitimus, apsibrėžti strateginių dokumentų, numatančių ilgalaikius sveikatinimo planus, subordinaciją.
• LR seimas turėtų apsispręsti dėl Lietuvos sveikatos strategijos 2025–2035 metams turinio ir jau 2024 metais pradėti naujosios LSS rengimą.

1 priedas

24 paveikslas. Lietuvos gyventojų standartizuotų mirtingumo rodiklių, skaičiuotų pagal PSO ir ES metodikas, skirtumai

Šaltiniai: European mortality database, Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema, Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (2024-01-26)

 Medžiagą parengė: Gediminas Černiauskas ir Romualdas Buivydas, 2024-02-18

Išnašos

• [1] Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5905/DSliyXLOey?jfwid=-25cgx4hk5
• [2] Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842), https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.60036?jfwid=rivwzvpvg
• [3] SEC apžvalga, 2016 m. rugpjūtis.
• [4] Gediminas Černiauskas, Romualdas Buivydas. Health Studies, Lithuania 2016 (Importance of Health for Sustainable Growth of Economy). Vilnius, 2017, SEC, 84 p. http://www.sec.lt/wp-content/uploads/2024/01/health_studies_lithuania_2016_public_c.pdf
• [5] Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos tarpinis vertinimas https://www.hi.lt/uploads/Sveikatos%20informacijos%20centras/Biostatin%C4%97s%20analiz%C4%97s%20skyrius/LSS_tarpinis_vertinimas_2021.pdf
• [6] Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/35834810004f11e4b0ef967b19d90c08/asr
• [7] Šaltinis: Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius, 2012. http://www.sec.lt/wp-content/uploads/2024/02/GALUTINE_ATASKAITA_01_19.pdf
• [8] Lietuvos sveikatos programa 2020. Rekomendacijos dėl 2011–2020 metų Lietuvos sveikatos programos tikslų ir uždavinių, Vilnius, 2012. http://www.sec.lt/wp-content/uploads/2024/02/LSP2020_projektas_20120306.pdf
• [9] Šaltinis. Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas (galutinė ataskaita), Vilnius, 2012.
• [10] Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus. Toliau tekste – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, arba VGT.
• [11] Iki 2023 m. Lietuvos statistikos departamentas.
• [12] 2011 m. Lietuvos Respublikos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas.
• [13] European Health Information Gateway, https://gateway.euro.who.int/en/indicators/hfa_43-1010-life-expectancy-at-birth-years/#id=18850
• [14] Treñdas (angl. trend), statistinių rodiklių kitimo ilgalaikė pagrindinė kryptis (tendencija), kuri išreiškia tam tikrų ekonominių, socialinių ar kitų reiškinių ir procesų kitimo laike dėsningumą. Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija.
• [15] Turima omenyje ne faktiškai išsaugotų, o pagal standartizuoto mirtingumo rodiklių pokyčius matematiškai apskaičiuotų išsaugotų gyvybių skaičius.