Tarptautinės migracijos dinamika 2004-2018 metais. Tendencijų kitimas 2018-2023 metais, prognozės. Poveikis Lietuvos socialinei ekonominei raidai

Šioje apžvalgoje pateikiama medžiaga yra 2024 m. numatomos išleisti knygos, kurios sąlyginis pavadinimas „Lietuvos sveikatos priežiūra pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“, dalis. Medžiagą rengia „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir „European Institute of Health and Sustainable Development“ (EIHSD).

Nagrinėjamu 2004-2023 metų laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitai buvo būdingos kelios viena kitą atsveriančios tendencijos:

mažėjantis gimstamumas – vienas iš esminių gyventojų skaičiaus mažėjimo veiksnių;
nuo 2008 metų mažėjantis mirtingumas bei jį atspindintis VGT ilgėjimas (pristabdytas 2020-2022 metais siautusios Covid-19 pandemijos) – natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus stabdantys veiksniai;
rekordinė emigracija dėl Lietuvą supurčiusios 2008-2010 metų ekonominės krizės ir nuo 2019 metų besitęsiantis teigiamos neto migracijos [1] laikmetis dėl 2014 metais prasidėjusio spartus šalies ekonomikos atsigavimo, ribojančio emigracijos stimulus.

Šalies gyventojų skaičių apibūdinantys duomenys rodo, kad 2004-2017 metais stipriau veikė gyventojų skaičių mažinantys veiksniai, o nuo 2019 metų – priešingi, t. y. Lietuvos gyventojų pradėjo saikingai daugėti.

Prieš pradėdami nagrinėti priežastis, kurios lėmė tai, kad 2004-2018 metais vyravusią gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją pakeitė (bent laikinai) augimo tendencija, įvertinsime 2004-2018 metų emigracijos pasekmes šalies ekonomikai.

Lietuvos žmogiškojo kapitalo eksporto 2004-2018 metais mastas

Nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2018 metų emigracija iš Lietuvos nuolat viršijo imigraciją. Neto tarptautinė migracija, apskaičiuojama kaip atvykusiųjų ir išvykusiųjų iš šalies skirtumas, 2004-2018 metų laikotarpiu buvo neigiama (1 paveikslas).

1 paveikslas. Tarptautinė Lietuvos gyventojų migracija

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas

Šalies gyventojai yra vienas pagrindinių gamybos veiksnių, kuris ekonominio augimo teorijose įvardijamas kaip žmogiškasis kapitalas. Neigiama neto tarptautinė gyventojų migracija [2] laikytina žmogiškojo kapitalo eksportu. Žemiau pateikiamas žmogiškojo kapitalo eksporto masto vertinimas pagal vienam emigruojančiam asmeniui išugdyti ir išmokslinti reikalingą valstybės ir namų ūkių lėšų kiekį. Daroma prielaida, kad valstybės investicijos į žmogiškąjį kapitalą apsiriboja ugdymui skiriamomis lėšomis, o privačios investicijos tai – šeimų patiriamos išlaidos vaikams iki 18 metų užauginti. Siekdami supaprastinti skaičiavimus bei sumažinti infliacijos poveikio įtaką vertinimo tikslumui, naudojome vidutinius statistinius duomenis (2000-2020 metų) bei darėme prielaidą, kad migravo darbingo amžiaus asmenys.

Lietuvos Valstybės duomenų agentūros duomenimis nagrinėjamu laikotarpiu ikimokyklinis ir priešmokyklinis vieno vaiko ugdymas per metus valstybei kainavo apie 2400 eurų arba į vaiko ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą investuota 7200 eurų, jei darysime prielaidą, kad lopšelis / darželis buvo lankomas trejus metus. Nagrinėjamu laikotarpiu pradinis, pagrindinis ir vidurinis vieno vaiko ugdymas valstybei kainavo apie 2100 eurų per metus arba mokyklinis išsilavinimas reikalavo 25200 eurų valstybės investicijų, jei darysime prielaidą, kad ugdymas trunka 12 metų. Vieneri universitetinio ugdymo metai nagrinėjamu laikotarpiu reikalavo 4100 eurų per metus. Neturėdami tikslių statistinių duomenų apie emigrantų išsilavinimą bei siekdami nepervertinti žmogiškojo kapitalo, darėme prielaidą, kad emigrantai turi vienerių metų trukmės universitetinį išsilavinimą, o visos vienam emigrantui tenkančios valstybės investicijos siekia 36500 eurų (7200 + 25200 + 4100).

Aptariamuoju laikotarpiu namų ūkiai vienam vaikui vidutiniškai išleisdavo apie 2730 eurų per metus arba apie 49100 eurų per visą laikotarpį iki 18 metų.

Bendros vienam emigrantui tenkančios valstybės ir namų ūkių išlaidos 2004-2018 metų laikotarpiui, apskaičiuotos pagal aukščiau aprašytą metodiką, siekė 85600 eurus.

Per 2004-2018 metus Lietuvą paliko 428,1 tūkstančio asmenų daugiau nei atvyko į šalį. Neto migracijos ir investicijų į vieną emigrantą sandauga yra tolygi eksportuoto iš Lietuvos žmogiškojo kapitalo piniginei išraiškai, kuri per 2004-2018 m. laikotarpį sudarė 36,6 milijardo eurų.

Finansinio kapitalo srautai nagrinėjamu laikotarpiu tekėjo skirtinga nei žmogiškasis kapitalas kryptimi. Europos Sąjungos biudžetas formuojamas šalių narių finansinių įnašų bei solidarumo principo pagrindu. Turtingosios šalys sumoka į ES biudžetą daugiau nei iš jo gauna, o sąlyginai skurdesnių valstybių gaunamų ES lėšų kiekis viršija šių šalių daromų įmokų kiekį. 2004-2018 metais Lietuvos atsiskaitymų su ES saldo [3] nuolat buvo teigiamas. Tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI) į Lietuvą kiekis taip pat viršija Lietuvos TUI į užsienio valstybes kiekį. Apžvalgos autoriaus vertinimu bendras finansinio kapitalo srautų, matuojamų kaip ES finansavimo ir TUI, neto kiekis siekė 25,5 mlrd. eurų.

2004-2018 metais finansinio kapitalo įplaukos į Lietuvą, tikėtina, buvo 11,1 milijardo eurų mažesnės nei žmogiškojo kapitalo eksportas iš Lietuvos.

Faktas, kad iki šiol mokslinėje literatūroje nebuvo išsamiai nagrinėjamas ir vertinamas žmogiškojo kapitalo eksporto iš Lietuvos mastas narystės ES laikotarpiu, rodo plačias socialinės-ekonominės raidos analizės perspektyvas. Žmogiškojo kapitalo srautų masto vertinimas buvo pateiktas tarptautinėje konferencijoje „European Health Forum Gastein 2023“ [4] 2023 metų rugsėjį ir susilaukė teigiamų atsiliepimų. Atlikti tarptautinių investicijų srautų skaičiavimai rodo, kad Lietuva nagrinėtina ne tik kaip kapitalo gavėja, bet ir kaip šalis donorė, o Vakarai ne tik duoda, bet ir paima (1 lentelė).

Diskusija dėl investicijų srautų vertinimo metodikos turėtų prisidėti prie vertinimo tikslumo gerėjimo ir gautų rezultatų taikymo valstybės valdyme.

1 lentelė. Lietuvos tarptautiniai kapitalo srautai

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas Lietuvos banko, Europos Komisijos duomenų bazės

Tarptautinė migracija kaip esminis Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamiką lemiantis veiksnys

Nuo 1991 iki 2018 metų Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėjo. Atsižvelgdami į tai, kad šis faktas mokslinėje literatūroje plačiai aprašytas, savo analizėje koncentruosimės ties 2017-2023 metų duomenimis, kai gyventojų skaičius stabilizavosi, esant augimo požymių (2 paveikslas).

2 paveikslas. Lietuvos gyventojų skaičius

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (atnaujinta 2024-02-02)

Natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis (apskaičiuotas kaip gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus skirtumas) visą 2004-2023 metų laikotarpį buvo neigiamas. Esant neigiamam natūraliam gyventojų skaičiaus prieaugiui, Lietuvos gyventojų skaičiaus stabilizavimosi 2019-2023 metais pagrindine priežastimi laikytinas tarptautinės migracijos pokytis. 2017-2020 metų mėnesinė demografinė statistika (3 paveikslas) rodo, kad nuo 2019 metų vasario į Lietuvą kas mėnesį atvyksta daugiau žmonių nei ją palieka.

3 paveikslas. Mėnesinis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokytis

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (atnaujinta 2024-02-02)

Lietuvos tarptautinę migraciją 2021-2023 metais stipriai veikė pandemija ir karinis konfliktas Ukrainoje. Siekdami eliminuoti COVID 19 pandemijos ir karo Ukrainoje įtaką, 3 paveiksle pateikėme duomenis iki 2020 metų vidurio.

Gyventojų apisprendimą emigruoti iš Lietuvos ar imigruoti į Lietuvą lemia trumpalaikiai bei ilgalaikiai veiksniai. Tarp trumpalaikių veiksnių, kurie 2017-2020 metais darė įtaką tarptautinės migracijos dinamikai yra šie:

Brexit komplikavo emigraciją į Jungtinę Karalystę, didžiausią Lietuvos gyventojų emigracijos centrą;
nuo 2014 metų besitęsiantis politinis ir ekonominis Ukrainos nestabilumas didino šios šalies gyventojų norą gyventi ir dirbti užsienio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. 2020 metų rudenį Baltarusijoje prasidėję neramumai gausino imigraciją iš Rytų šalių;
Covid-19 apsunkino Vakarų Europos šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas bei lėmė dalies jų sprendimą sugrįžti.

Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių ilgalaikį poveikį tarptautinei Lietuvos gyventojų migracijai, yra Lietuvos ekonomikos suartėjimas (konvergencija) su kitomis ES šalių ekonomikomis ir šio suartėjimo lemtas santykinis gyvenimo lygio pagerėjimas. 2004-2017 metais Lietuvos gyventojai dažniausiai apsispręsdavo emigruoti siekdami padidinti savo pajamas, o Lietuvos gyventojų pajamų lygiui artėjant prie ES šalių gyventojų vidutinio pajamų lygio, šio stimulo emigruoti reikšmingumas mažėjo. Nuo 2018 metų Lietuva tapo patraukli imigracijai šalis žmonėms iš Ukrainos, Baltarusijos, Vidurinės Azijos.

Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė, matuojama kaip vienam gyventojui tenkanti BVP dalis, knygos rašymo laikotarpiu yra žemesnė nei vidutinė ES šalių gyventojų gyvenimo kokybė, bet prie šio vidurkio nuosekliai artėja. Ryšio tarp Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojamo kaip procentais išreikštas Lietuvos ir ES rodiklių santykis, ir Lietuvos gyventojų tarptautinės migracijos stiprumas parodytas 4 paveiksle.

4 paveikslas. Lietuvos neto tarptautinės migracijos ir BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą (PPP/PGS) palyginimas

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (atnaujinta 2024-02-02), Eurostat (2024 m. vasaris)

Regresijos lygtis, sudaryta 10 metų (2010-2019 m.) pagrindu, rodo, kad vienam Lietuvos gyventojui tenkančiai BVP daliai pasiekus 82 procentus ES vidurkio, emigracijos ir imigracijos srautai susilygina, o atotrūkiui toliau mažėjant, imigracija į Lietuvą viršija emigraciją iš šalies.

2020 metais Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) atliko Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių 2020-2030 metais prognozę. Prognozė buvo padaryta remiantis prielaida, kad neto tarptautinė Lietuvos gyventojų migracija bus teigiama dėl 4 paveiksle atspindėtos priklausomybės. Pagal SEC prognozę tikėtina, kad teigiama tarptautinė neto migracija sparčiai kils iki 2025 metų, o vėliau migracijos augimo tempas pradės mažėti. Normatyvinė (SEC ekspertų nuomone labiausiai tikėtina) migracijos dinamika 5 paveiksle atspindėta šviesiai mėlynais stulpeliais.

5 paveikslas. Lietuvos neto tarptautinė migracija. Faktas iki 2019 metų ir SEC 2020-2030 metų prognozė.

Šaltinis. Ekspertinės pagalbos mokslo įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio ilgalaikio prognozavimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamo masto nustatymo metodika. Galutinė ataskaita, 2020 m. [5]

Turime galimybę SEC darytą prognozę palyginti su Lietuvos statistikos departamento (dabar Valstybės duomenų agentūros (VDA)) 2020 metų rugsėjį atliktu vertinimu (6 paveikslas).

6 paveikslas. Lietuvos statistikos departamento tarptautinės gyventojų neto migracijos prognozė

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas (2020 m.).

2020 metais Lietuvos statistikos departamentas (dabar – VDA) prognozavo, kad 2019 metais fiksuota teigiama tarptautinė gyventojų migracija bus netvari ir jau 2022 metais iš Lietuvos emigruos daugiau žmonių nei atvyks gyventi į Lietuvą. Ši prognozė, kad Lietuvos gyventojų skaičius 2020-2030 metais mažės, atitiko EPBO / OECD ateities matymą. SEC vertinimu teigiama neto migracija išliks visą 2020-2030 metų laikotarpį. Knygos rašymo metu turime faktinius migracijos skaičius iki 2023 metų pabaigos. VDA ir SEC prognozių bei turimų faktinių duomenų palyginimas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Tarptautinės Lietuvos gyventojų neto migracijos prognozės

Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (atnaujinta 2024-02-02), SEC ir EIHSD skaičiavimai

2 lentelės duomenys rodo:

2020-2023 metų laikotarpiui SEC prognozė, kurioje numatyta teigiama neto migracija, tiksliau atitiko faktinę tarptautinės migracijos dinamiką, nei VDA prognozė, kurioje numatytas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas;
Nei SEC nei VDA prognozėse nenumatytas staigus imigracijos padidėjimas dėl karo Ukrainoje, tai lėmė rekordiškai aukštą neto migracijos rodiklį 2022 metais;
SEC prognozėje numatytas imigracijos srauto didėjimas 2021-2025 metais atitinka 2021-2023 metų faktinius duomenis, kurie prieštarauja VDA prognozuotai nuolatinio gyventojų mažėjimo tendencijai dėl neigiamos tarptautinės migracijos.

Dar per anksti vertinti prognozių ir faktinių duomenų atitikimą visu 2020-2030 metų laikotarpiu. Tačiau turimi duomenys jau yra rimtas pagrindas diskusijai dėl oficialaus Lietuvos ir ES statistikų tarpe vyraujančio požiūrio, kad Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas yra neišvengiamas, korektiškumo.

Lietuvos statistikai oficialiuose leidiniuose nuosekliai remiasi Eurostat atliekamais prognostiniais skaičiavimais. 2020 metais skelbti Eurostat vertinimai pateikiami 7 paveiksle.

7 paveikslas. Eurostat 2020 metų gyventojų skaičiaus kaitos prognozė Lietuvai

Šaltinis. Eurostat (atnaujinta 2020 m. liepos 20 d.)

Eurostat, atsižvelgdama į tai, kad pagrindiniai demografinius procesus lemiantys parametrai nėra pastovūs, numatė kelis galimus vystymosi scenarijus:

bazinį (labiausiai tikėtiną);
mažo gimstamumo (vaisingumo);
mažo mirtingumo;
didelės neigiamos migracijos;
mažos neigiamos migracijos;
nulinės migracijos.

7 paveiksle atspindima numatoma Lietuvos demografinė raida pagal visus Eurostat nagrinėtus scenarijus. Bazinio, Eurostat ekspertų požiūriu labiausiai tikėtino, scenarijaus vaizdas pateikiamas stulpeliais. Visi Eurostat parengtos prognozės scenarijai numato Lietuvos gyventojų mažėjimą daugiau nei 120 000 gyventojų per 2019-2030 metus. Anot Eurostat prognozės, Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo procesas spartės. Eurostat net nevertino teigiamos migracijos galimybės. 2020-2023 metų duomenys rodo, kad teigiamos migracijos galimybės nevertinimas neigiamai veikia prognostinių skaičiavimų tikslumą. Faktiniai Lietuvos 2020-2023 metų gyventojų skaičiaus duomenys viršijo visuose Eurostato scenarijuose prognozuotas reikšmes. Tarptautinės organizacijos ir 2023 metų pradžioje skelbė duomenis, kad Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažės.

Straipsnio autorių nuomone, Lietuvos valstybinių institucijų nuostata visiškai pasikliauti Eurostat ir kitų tarptautinių institucijų prognostiniais skaičiavimais yra ginčytina tiek metodikos, tiek socialinių-ekonominių procesų vadybos aspektais:

Eurostat taikoma metodika yra kalibruota didžiųjų ES ekonomikų ateities numatymui. Lietuvos analitikai turi galimybę numatyti savo šalies vystymosi specifiką, neaprašomą didžiosioms ekonomikoms pritaikytuose prognostiniuose modeliuose;
Socialinių procesų valdymui svarbios ne tik ilgalaikės tendencijos, bet ir trumpojo laikotarpio pokyčiai. Tikslesnis 2020-2023 metų gyventojų skaičiaus prognozavimas neabejotinai pasitarnautų geresniam gyventojų poreikių sveikatos, švietimo, kultūros srityse tenkinimui, kokybiškesniam miestų ir inžinerinės infrastruktūros planavimui.

3 lentelė. Lietuvos gyventojų skaičiaus 2020-2030 metais. SEC bazinė [6] prognozė

7 paveiksle pateikta informacija rodo, kad visi Eurostat nagrinėti scenarijai numatė, jog Lietuvos gyventojų skaičius mažės 2020-2030 metais. SEC sudaryta prognozė, priešingai, numatė teigiamos migracijos lemiamą Lietuvos gyventojų skaičiaus didėjimą. Knygos rašymo metu jau turimi statistiniai duomenys už pirmuosius ketverius prognostinio laikotarpio metus. SEC bazinės prognozės ir faktinių duomenų palyginimas pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. SEC bazinės gyventojų skaičiaus prognozės tikslumas. Gyventojų skaičius metų pradžioje, tūkst.

Šaltinis. Ekspertinės pagalbos mokslo įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio ilgalaikio prognozavimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamo masto nustatymo metodika. Galutinė ataskaita, 2020 m., Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas (atnaujinta 2024-02-02).

4 lentelės duomenys rodo, kad faktinė Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamikos kryptis prognostinio periodo pradžioje atitinka SEC bazinę prognozę. Faktinis Lietuvos gyventojų skaičius 2020-2023 metų laikotarpiu didėja. Ateitis parodys, kiek tiksliai SEC ir Eurostato prognozės atspindės Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas visą 2020-2030 metų laikotarpį.

SEC specialistai, 2020 metais atliktus prognostinius skaičiavimus pateikdami valstybės institucijoms, atkreipė SAM ir VDA dėmesį į tai, kad tarptautinių institucijų prielaidos, naudojamos demografinių procesų prognozavimui, tikėtina, yra tikslintinos. Matome, kad VDA iki šiol (bent jau oficialių publikacijų lygmeniu) nebando kritiškai vertinti tarptautinių organizacijų atliekamų skaičiavimų. Kritišką oficialių demografinių prognozių vertinimą dar kartą teikiame tikėdamiesi, kad Lietuvos ateities matymas taps savarankiškesnis, visapusiškesnis ir tikslesnis.

**Teigiamos neto migracijos, fiksuotos 2020-2023 metais, poveikis Lietuvos socialinei ekonominei raidai**

Nagrinėdami 2004-2018 metų laikotarpį nustatėme, kad Lietuva eksportavo žmogiškąjį kapitalą. Tarptautinės migracijos nulemtas Lietuvos žmogiškojo kapitalo pokytis 2020-2023 metais pateikiamas 5 lentelėje.

5 lentelė. Lietuvos žmogiškojo kapitalo tarptautiniai srautai