Šioje apžvalgoje pateikiama medžiaga yra 2024 m. numatomos išleisti knygos, kurios sąlyginis pavadinimas „Lietuvos sveikatos priežiūra pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“, vienos iš dalių rankraštis. Tekstas bus tobulinamas, atsižvelgiant į skaitytojų komentarus, bei papildomas nauja statistine medžiaga. Medžiagą rengia „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir „European Institute of Health and Sustainable Development“ (EIHSD)
1. Įžanga
Ryšys tarp viešosios nuomonės ir viešosios politikos yra labai svarbus atstovaujamosios demokratijos valstybėse. Išrinktiesiems atstovams turėtų rūpėti, ką galvoja šalies gyventojai[1]. Atstovaujamosiose demokratijose visuomenės nuomonės vaidmuo yra itin svarbus, nes vienas iš tokios sistemos visuomenės pagrindinių lūkesčių yra tai, kad viešoji politika būtų viešosios nuomonės funkcija.[2]
Šioje apžvalgoje analizuosime, kokios problemos laikomos svarbiausiomis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, remdamiesi Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdytomis standartinėmis ir specialiomis Eurobarometro apklausomis, UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir VšĮ „European institute of health and Sustainable developmemtet“ (EIHSD) atliktomis apklausomis. Vertinsime korupcijos, vartotojų nuomonių tyrimų ir gyventojų pasitikėjimo institucijomis rodiklius bei valdžios sektoriaus išlaidas pagal sektorius. Vienas iš tyrimo tikslų yra poveikio, kurį Lietuvos visuomenės nuomonė turi viešajai politikai, vertinimas. Svarbu suprasti, kiek viešoji nuomonė yra nepriklausomas kintamasis – svarbus viešosios politikos pokyčių variklis, o kiek priklausomas kintamasis, kuris yra pačios politikos ar / ir jos nušvietimo žiniasklaidoje pasekmė.
Pagrindiniai apžvalgoje naudojami informacijos šaltiniai:
- Eurobarometro apklausos[3]. Analizuojami 2004-2023 m. apklausų apie svarbiausias Lietuvos ir Europos Sąjungos problemas, pasitikėjimą nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis bei žiniasklaida, gyventojų dažniausiai naudojamas žiniasklaidos priemones, rezultatai;
- Pasitikėjimas institucijomis pagal Eurobarometro, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“[4], rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliekamas apklausas. Analizuojamas pasitikėjimo vyriausybe, parlamentu, teisėsauga, žiniasklaida ir kitomis institucijomis lygis. Aprašoma visuomenės nuotaikų dinamika, išryškinant susirūpinimą arba pasididžiavimą pasiekta pažanga keliančias institucijų veiklos sritis;
- Korupcijos indeksas. Analizuojamas 1999-2023 m. „Transparency International“[5] (TI) Korupcijos suvokimo indeksas (KSI), kuris atspindi ir vertina korupcijos suvokimą. Korupcijos lygio vertinimas parodo valdymo struktūrų, verslo, žiniasklaidos ir kitų institucijų veiklos skaidrumą, darantį įtaką visuomenės pasitikėjimui šiomis institucijomis ir vykdoma valdžios politika;
- Vartotojų nuomonių tyrimai[6]. Analizuojami 2001-2023 m. esamos namų ūkio finansinės padėties, kainų pasikeitimo, palyginti su prieš 12 mėn. buvusiomis kainomis, bei vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Šie rodikliai atspindi visuomenės pasitenkinimą įvairiais vartotojų gyvenimo aspektais, įskaitant perkamąją galią, prekių ir paslaugų kokybę bei bendrąją ekonominę gerovę. Vartotojų nuotaikų pokyčiai galimai yra reikšmingi politikos sprendimams, susijusiems su ekonomikos reguliavimu, vartotojų apsauga ir rinkos konkurencingumu bei pasitikėjimu valdžia ir institucijomis;
- Valdžios sektoriaus išlaidos[7]. Analizuojamos 2000-2023 m. išlaidos ir jų kitimas pagal sektorius. Viešųjų lėšų paskirstymas pagal visuomenės poreikius padeda suprasti politikos prioritetus ir vyriausybės reakciją į piliečių lūkesčius. Biudžeto sprendimų analizė ne tik padeda įvertinti, ar ir kiek valdžios vykdoma politika atitinka visuomenės poreikius, bet gal ir suprasti, kiek tokie politiniai-finansiniai sprendimai turi įtakos visuomenės nuomonės pasikeitimams, ir tikėtiniems pasitikėjimo institucijomis pokyčiams.
2. Eurobarometro apklausos. Svarbiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduriama
Eurobarometro apklausos tai oficiali Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų ES institucijų bei agentūrų priemonė, naudojama reguliariai visuomenės nuomonės dėl su Europos Sąjunga susijusių klausimų stebėsenai[8]. Apklausų ataskaitose šalių narių piliečių atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus yra analizuojami ir lyginami su visų Europos Sąjungos piliečių atsakymų vidurkiais. Be to, analizuojami įvairių socialinių ir demografinių respondentų grupių nuomonių skirtumai. Pavyzdžiui, 2023 m. tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1013 respondentai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Maksimali statistinė atrankos paklaida yra ±3,1 proc. Respondentai (nuo 15 metų ir vyresni) buvo atrenkami, taikant tikimybinės atsitiktinės atrankos metodą. Atranka reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę. Ji buvo vykdoma personalinio interviu būdu respondento namuose naudojant CAPI (Computer Assisted Personal Interviews) sistemą[9].
Šioje apžvalgoje aptarsime tik kelis Eurobarometro apklausose užduodamus klausimus.
2.1. QA3 klausimas. Jūsų manymu, su kokiomis dviem svarbiausiomis problemomis šiuo metu susiduria mūsų šalis?
1 lentelėje (antras stulpelis) pateikiamas visų ES šalių gyventojų atsakymų į QA3 klausimą vidurkis bei Lietuvos respondentų atsakymai. Siekdami pagilinti Europos ir Lietuvos gyventojų prioritetų supratimą, 1 lentelėje pateikiame atsakymų rezultatus į papildomus klausimus:
- QA4 klausimas. O su kokiomis dviem svarbiausiomis problemomis šiuo metu susiduriate asmeniškai?
- QA5 klausimas. Kaip manote, kokios yra dvi svarbiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria ES?
1 lentelė. Jūsų manymu, su kokiomis dviem svarbiausiomis problemomis šiuo metu susiduria Lietuva ir ES? EB-100, 2023 m. ruduo
Šaltinis. Eurobarometro apklausos[10]
2023 m. 52 proc. procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų infliaciją ir dėl to kylančias kainas laikė svarbiausia problema šalyje. 62 proc. Lietuvos apklaustųjų infliaciją laikė didžiausia problema sau asmeniškai. Svarbiausia problema infliacija laikoma ir visoje Europos Sąjungoje (44 proc.).
Remiantis Erobarometro apklausomis, Lietuvos gyventojų nuomone infliacija ir kylančios kainos tarp pagrindinių problemų išliko beveik visą 2004-2023 m. laikotarpį (1 paveikslas).
1 paveikslas. Gyventojų dalis, kylančias kainas įvardijanti kaip vieną iš dviejų pagrindinių problemų 2004-2023 m., proc.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
1 paveiksle atspindėti duomenys rodo, kad 2004-2023 m. Lietuvos gyventojams infliacija buvo reikšmingesnė problema nei ES šalių gyventojams vidutiniškai.
Lietuvos gyventojų požiūriu infliacija išlieka prioritetine problema visą 2004-2023 metų laikotarpį, o kitų socialinių problemų santykinis reikšmingumas kinta (žr. 2 paveikslą).
2 paveikslas. Gyventojų dalis, kylančias kainas, nedarbą, nusikalstamumą įvardijanti tarp dviejų pagrindinių problemų 2004-2023 m., proc.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
2 paveikslo duomenys rodo:
- 2004 m. 50 proc. Lietuvos respondentų nedarbą įvardijo tarp 2 pagrindinių problemų, o 2009 m. taip galvojo jau 58,5 proc. Lietuvos respondentų. Po 2010 m. gerėjanti užimtumo situacija šalyje atsispindi nedarbo kaip esminės problemos reikšmingumo mažėjime. 2023 m. nedarbą tarp dviejų pagrindinių Lietuvos problemų įvardino tik kas dešimtas apklaustasis;
- 2004 m. 42,5 proc. Lietuvos apklaustųjų nusikalstamumą nurodė tarp dviejų pagrindinių šalies problemų ir tai buvo beveik 2 kartus daugiau nei ES vidurkis (24,5 proc.). Nuo 2007 m. nusikalstamumo santykinis reikšmingumas nuosekliai smuko ir 2023 m. nusikalstamumą tarp dviejų pagrindinių Lietuvos problemų įvardino tik apie 2 procentai Lietuvos apklaustųjų. Tikėtina, kad nusikalstamumo problematikos reikšmingumo smukimas susijęs su kriminogeninės situacijos šalyje gerėjimu.
Nusikalstamumo ir nedarbo parametrai yra esminės sveikatos determinantės, kurių kiekybinis poveikis sveikatai bus nagrinėjamas specialiose apžvalgose.
3 paveiksle atspindėtas infliacijos, ekonominės situacijos ir mokesčių reikšmingumo dinamikų palyginimas. 2004 m. gyventojams visos trys problemos buvo vienodai svarbios. 2006-2008 m. išryškėjo infliacijos prioritetas ir tai atitinka tuo laikotarpio aukštus kainų kilimo tempus, 2009-2010 m. gyventojus neramina ekonominė situacija, tai atitinka to laikotarpio gamybos apimties smukimą ir didelį nedarbą. 2011-2023 m. infliacija yra pagrindinė iš 3 paveiksle atspindėtų problemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos gyventojų, išgyvenančių dėl aukštų mokesčių, dalis keičiasi mažai. Kas metai 10-25 proc. respondentų mokesčius įvardija kaip vieną iš esminių problemų.
3 paveikslas. Gyventojų dalis, kylančias kainas, ekonominę situaciją ir mokesčius įvardijanti tarp dviejų pagrindinių problemų 2004-2023 m., proc.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
Lietuvos gyventojai infliaciją, ekonominę situaciją, mokesčius, nedarbą ir nusikalstamumą laiko pagrindinėmis pastarųjų dešimtmečių problemomis, bet 2023 m. apklausos skaičiai rodo, kad karas Ukrainoje ir paaštrėjęs konfliktas Palestinoje pakoregavo gyventojų prioritetus.
4 paveiksle pateikiami Lietuvos respondentų 2023 m. atsakymai į klausimą, kokios yra dvi svarbiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria ES. 2023 m. tarp prioritetinių įvardintos imigracijos (28 proc. apklaustųjų), karo Ukrainoje (28 proc.), tarptautinės situacijos ( 24 proc.) problemos. Kainų kilimą tarp pagrindinių problemų nurodė 20 proc., o aplinkos ir klimato kaitą 16 proc. apklaustųjų.
4 paveikslas. QA5. Kaip manote, kokios yra dvi svarbiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria ES? (mx 2 atsakymai) (%), 2023 ruduo.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos.
2.2. Sveikatos problematikos reikšmingumas
Klausimas apie sveikatą į Eurobarometro apklausas buvo įtrauktas tik 2020 m. (prasidėjus COVID-19 pandemijai). 5 paveikslo duomenys rodo, kad nuo 2020 m. vasaros iki 2022 m. žiemos Eurobarometro apklausos sveikatos problemą fiksavo arba pagrindine (38 proc., 2020 m. žiema), arba viena iš pagrindinių. Pasibaigus COVID-19 pandemijai sveikatos problematikos reikšmingumą pabrėžiančių europiečių skaičius sumažėjo iki 4-7 proc.
5 paveikslas. QA5. ES gyventojų dalis, sveikatą įvardijanti tarp pagrindinių ES problemų, proc.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos.
2.3. QA3. Jūsų manymu, su kokiomis dviem svarbiausiomis problemomis šiuo metu susiduria mūsų šalis? (LT) (%). Sveikata
Detaliau paanalizuosime gyventojų požiūrį į sveikatos problemą remdamiesi jų atsakymais į QA3 ir QA4a klausimus.
Viena iš atsakymų apie sveikatą dinamikos analizės problemų yra tai, kad per 2004-2023 m. klausimynuose pateikiamas klausimas apie sveikatą kito. 2004-2011 m. buvo klausiama apie „Sveikatos sistemą“, 2012-2019 m. – apie „Sveikatą ir socialinę apsaugą“, o nuo 2020 m. – apie „Sveikatą“. 2 lentelėje pateikiama suvestinė atsakymų į visus klausimo variantus dinaminė eilutė, taip pat – atsakymų į skirtingus klausimo variantus eilutės.
2 lentelė. QA3. Jūsų manymu, su kokiomis dviem svarbiausiomis problemomis šiuo metu susiduria (MŪSŲ ŠALIS)? (%). Sveikata, 2004-2023.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos
6 paveikslas rodo sveikatos problematikos vertinimą 2004-2023 m. laikotarpiu:
- keičiantis klausimo formuluotei, sveikatos problemos vertinimas išliko gana stabilus – 2004-2011 m. (atsakymai apie sveikatos apsaugą pažymėti šviesiai mėlyna spalva), 2012-2019 m. (atsakymai apie sveikatą ir socialinę apsaugą – mėlyna spalva), o 2020-2023 m. (atsakymai apie sveikatą – tamsiai mėlyna spalva). Esminis sveikatos problematikos aktualumo kilimas fiksuotas 2020-2021 m., prasidėjus pandemijai.
- Lietuvos gyventojai sveikatos problematikos aktualumą vertina maždaug 5 procentiniais punktais mažiau nei ES gyventojai vidutiniškai.
6 paveikslas. Gyventojų dalis, tarp dviejų pagrindinių nacionalinių problemų įvardijanti sveikatą, proc.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
7 paveiksle pateikiami sveikatos problematikos vertinimai asmeninės respondentų patirties pagrindu. Tokią informaciją Eurobarometras pateikia nuo 2009 m. Esminių skirtumų tarp 6 ir 7 paveiksluose pateiktų duomenų dinamikos nematyti. Kita vertus, Lietuvos respondentai sveikatą pozicionuoja aukščiau tarp asmeninių nei tarp nacionalinių prioritetų, o kituose ES šalyse šie vertinimai beveik sutampa.
7 paveikslas. Gyventojų dalis, tarp dviejų pagrindinių asmeninių problemų įvardijanti sveikatą (%)
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
3. EIHSD apklausa. Kokios svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvai?
Sociologinių duomenų apie Lietuvos gyventojų požiūrį į nūdienos problemas bazė neapsiriboja vien Eurobarometro generuojama informacija. Žemiau pateikiame 2022 m. rudenį European Institute of Health and Sustainable Development (EIHSD) atlikto tyrimo[11] rezultatus.[12]
8 paveiksle matome, kad 2022 m. didžiausiomis problemomis Lietuvos respondentai įvardino kylančias kainas ir infliaciją (57 proc.) bei ekonominę padėtį (33 proc.). Dažniau kylančių kainų problemą akcentuoja aukštesnio išsimokslinimo žmonės, žemesnio išsimokslinimo žmonės ekonomines problemas, tikėtina, dažniau koduoja sąvoka „mokesčiai“.
Karas Ukrainoje (29 proc.) dažniau neramina vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojus. Energijos teikimo problematika (28 proc.) – vyrus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojus.[13]
8 paveikslas. Svarbiausios problemos Lietuvoje, 2022 m.
Šaltinis. EIHSD tyrimas, 2022.
9-ame paveiksle pateikiami 2022 m. spalį EIHSD atlikto tyrimo ir 2022 m. rudenį-žiemą Eurobarometer 98 atliktos apklausos rezultatų palyginimai. Tamsiai mėlynas stulpelis – Eurobarometro Lietuvos respondentų atsakymas apie asmeninę patirtį, brūkšninis stulpelis – apie tai, kokios Lietuvos problemos laikomos svarbiausiomis (Eurobarometer 98), o šviesiai mėlynas stulpelis –svarbiausių Lietuvos problemų vertinimas remiantis EIHSD tyrimu.
Daugelis problemų abiejose apklausose vertinamos panašiai. Svarbiausia problema – kylančios kainas ir infliacija (asmeninė patirtis – 71 proc., problemos Lietuvos mastu – 64 proc., EIHSD – 57 proc. ). Didžiausi skirtumai vertinant ekonominę padėtį (asmeninė patirtis – 13 proc., problemos Lietuvos mastu – 23 proc., EIHSD – 33 proc. ), mokesčius (asmeninė patirtis – 25 proc., problemos Lietuvos mastu – 14 proc., EIHSD – 12 proc. ) ir sveikatos apsaugą / sveikatą (asmeninė patirtis – 20 proc., problemos Lietuvos mastu – 11 proc., EIHSD – 12 proc.). Matyti, kad EIHSD ir Eurobarometro atliktų tyrimų rezultatai artimiausiai koreliuoja atsakant į klausimus, kuriuose respondentų remiasi asmenine patirtimi.
9 paveikslas. Svarbiausios problemos Lietuvoje, 2022 m. Palyginimas su Eurobarometro apklausa
Šaltinis. EIHSD tyrimas, 2022, Eurobarometer 98 tyrimas, 2022
EIHSD atliktame tyrime lygiagrečiai su klausimu apie svarbiausias problemas šalyje buvo užduotas klausimas apie svarbiausias problemas respondentų gyvenamoje savivaldybėje (10 paveikslas).
Pagrindinėmis problemomis, kaip ir atsakydami į pirmąjį klausimą, gyventojai įvardina brangias elektros, dujų (55 proc.) kainas, didelę infliaciją (42 proc.) ir brangų centralizuotą šildymą (37 proc.). Gana svarbi ir viena iš sveikatos sistemos problemų – sunku patekti pas gydytoją (32 proc.). Verta atkreipti dėmesį ir dar dvi įvardintas problemas, kurios iš dalies atspindi, kaip šalies gyventojai vertina valdžios požiūrį ar reakciją į gyventojų norus ir požiūrį į korupciją. Korupciją savivaldybėje, kaip svarbią problemą, įvardijo 15 proc., o valdžios atstovų nesiskaitymą su gyventojų norais – 12 proc. respondentų.
10 paveikslas. Svarbiausios problemos savivaldybėje
Šaltinis. EIHSD tyrimas, 2022
4. Pasitikėjimas institucijomis
Pasitikėjimas institucijomis reiškia, kiek žmonės pasitiki, kad valstybinės įstaigos, mokyklos, ligoninės ir kitos visuomenei tarnaujančios organizacijos yra sąžiningos, kompetentingos ir skaidrios. Pasitikėjimas institucijomis stiprina stabilumą, socialinę sanglaudą ir veiksmingą valdymą, nes viešosios institucijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje ir yra atsakingos už daugelio esminių paslaugų teikimą. Kai žmonės pasitiki savo Vyriausybe ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, jie labiau linkę laikytis šių institucijų nustatytų taisyklių ir nuostatų bei remti jų vykdomą politiką ir priimtus sprendimus geriau tenkinant visuomenės poreikius. Pasitikėjimas taip pat gali paskatinti aktyvesnį dalyvavimą demokratiniame procese, nes kai žmonės pasitiki jiems atstovaujančiomis institucijomis, labiau tiki, kad bus išgirsti. Kita vertus pusės, pasitikėjimo mažėjimas gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, nes pasitikėjimas yra verslo pagrindas.[14]
Šioje apžvalgos dalyje, analizuojant pasitikėjimo tendencijas, bus mėginama atskleisti besikeičiančią visuomenės nuotaikų dinamiką ir išryškinti susirūpinimą keliančias institucijų veiklos sritis. Pasitikėjimo vyriausybe, parlamentu, teisėsauga, žiniasklaida ir kitomis institucijomis lygis yra esminis visuomenės pasitikėjimo šalies valdymu rodiklis.
11 paveiksle pateikiami 2023 m. pavasarį[15 Eurobarometras atlikto tyrimo apie pasitikėjimą institucijomis rezultatai. Lietuvos piliečiai šalies valstybės institucijomis pasitiki mažiau nei visos Europos Sąjungos piliečiai vidutiniškai. 2023 m. duomenimis Lietuvos Vyriausybe pasitiki 29 proc. apklaustųjų, vidutiniškai ES – 32 proc. Lietuvos parlamentu (Seimu) pasitiki 18 proc. apklaustųjų, o vidutiniškai ES – 33 proc.[16]
Tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis Lietuvos gyventojai pasitiki kur kas labiau nei Lietuvos valdžios institucijomis. 2023 m. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga siekė 65 proc. Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių lieka stabiliai aukštas pasitikėjimas NATO organizacija. Ja pasitiki 75 proc. Lietuvos piliečių, 50 proc. – visų ES šalių gyventojų. Išlieka aukštas lietuvių pasitikėjimas Jungtinių Tautų Organizacija – 56 proc., visų ES šalių gyventojų – 47 proc.[17]
11 paveikslas. Pasitikinčių tarptautinėmis institucijomis dalis, 2023m., proc.
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
12 paveiksle pateikiami 2023 m. rudenį Eurobarometras[18] atlikto tyrimo apie pasitikėjimą Vyriausybe rezultatai. Palyginti su 2023 m. pavasariu pasitikėjimas tiek Lietuvos Vyriausybe, tiek ES šalių Vyriausybėmis padidėjo (Lietuva – 32 proc., ES vidurkis – 36 proc.). Labiausiai savo Vyriausybėmis pasitiki Liuksemburgo (72 proc.), Suomijos (54 proc.), Danijos (53 proc.), Nyderlandų ir Švedijos (52 proc.) gyventojai. Mažiausiai – Slovėnijos (20 proc.), Bulgarijos (24 proc.), Prancūzijos (26 proc.), Čekijos (27 proc.) ir Ispanijos (28 proc.) gyventojai.
12 paveikslas. Pasitikinčių nacionalinėmis Vyriausybėmis dalis, 2023m. ruduo, proc.
Šaltinis. Standard Eurobarometer 100. Autunm 2023.
4.1. Pasitikėjimas žiniasklaida
Detaliau paanalizuosime Eurobrometer tyrimą[19], skirtą pasitikėjimui žiniasklaida pamatuoti. Demokratinėse valstybėse akcentuojama žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, pozityvioji informavimo, kritikos ir kontrolės funkcija[20]. Tačiau keičiantis informacijos pateikimo būdams ir ypač informacijos prieinamumo per socialinius tinklus plėtrai, žiniasklaida gali tarnauti ne tik pilietinės visuomenės tikslams, bet ir manipuliuoti žmonių nuomone siekiant komercinio intereso ar net pateikti melagieną politiniais tikslais.
13-17 paveiksluose pateikiame Eurobaromer tyrimo rezultatų apžvalgą vertinant:
- kokiomis žiniasklaidos priemonėmis respondentai dažniausiai naudojosi naujienoms sužinoti;
- kuriomis temomis domėjosi;
- kuriais socialiniais tinklais ar internetinėmis platformomis naudojosi.
2023 m. kaip pagrindinį žinių šaltinį naudojo televiziją (ES – 71 proc., Lietuva – 69 proc.) bei internetinės spaudos ir (arba) naujienų platformas (ES – 42 proc., Lietuva – 50 proc.) tiek Lietuvos, tiek visų ES šalių gyventojai. Lietuvoje labai populiarios socialinės žiniasklaidos platformos – 50 proc. (ES – 37 proc.). Radijas, kaip žinių šaltinis svarbus 31 proc. Lietuvos gyventojų, o rašytinė spauda – tik 12 proc. (13 paveikslas).
13 paveikslas. Žiniasklaidos priemonių naudojimas naujienoms gauti
Šaltinis. Eurobarometro apklausos
Keičiasi skirtingų žiniasklaidos priemonių santykinis populiarumas. Palyginti su 2010 m., 2023 m. mažiau ES šalių respondentų bent kartą per savaitę žiūrėjo TV (apie 8 proc.), klausėsi radijo (beveik 13 proc.), skaitė rašytinę spaudą (beveik 37 proc.), tačiau apie 2 kartus daugiau naudojosi socialiniais tinklais[21]. Palyginti su 2012 m., 2023 m. mažiau Lietuvos respondentų kasdien žiūrėjo TV (apie 22 proc.), klausėsi radijo (apie 33 proc.), skaitė rašytinę spaudą (beveik 4 kartus), o naudojosi socialiniais tinklais apie 2,2 karto daugiau.
Eurobarometro duomenimis svarbiausios naujienos, kurios domina Lietuvos gyventojus – vietinės naujienos – 51 proc. (ES – 50 proc.), Europos ir tarptautiniai reikalai – 47 proc. (ES – 45 proc.), pomėgiai, gyvenimo būdas – 37 proc. (ES – 23 proc.).
14 paveikslas. Žiniasklaidos priemonių populiarumo kitimas 2010-2023 m.
2023 m. Eurobarometro tyrimas (15 paveikslas) rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų naudojasi Facebook – 81 proc. (ES – 63 proc.), YouTube – 64 proc. (55 proc.). Instagram naudojasi 34 proc. Lietuvos gyventojų (ES – 45 proc.).
15 paveikslas. Internetinių socialinių tinklų ir internetinių platformų populiarumas
Šaltinis. Eurobarometro apklausos
2023 m. rudens Eurobarometro tyrimai rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida nėra didelis. Tik maždaug 4 iš 10 ES ir Lietuvos respondentų atsakė, kad pasitiki žiniasklaida. Pasitikėjimas žiniasklaida didžiausias Suomijoje (72 proc.), Portugalijoje (61 proc.), Švedijoje (57 proc.), Austrijoje (56 proc.) bei Danijoje ir Nyderlanduose (abejose – 55 proc.). Labiausiai nepasitikima žiniasklaida – Graikijoje (79 proc.), Slovėnijoje (73 proc.) ir Prancūzijoje (71 proc.).
Dauguma europiečių labiausiai pasitiki visuomeniniais transliuotojais ir rašytine spauda bei yra skeptiški internetinių naujienų platformų ir socialinių tinklų skleidžiamos informacijos patikimumo atžvilgiu (16 paveikslas).
16 paveikslas. Patikimiausi informacijos šaltiniai
Šaltinis. Eurobarometro apklausos
Didžiausias pasitikėjimas visuomeniniais transliuotojais 2023 m. buvo fiksuojamas Skandinavijos valstybėse, o mažiausias Lenkijoje ir Vengrijoje. Daugumoje postsovietinių valstybių (įskaitant Lietuvą) mažai pasitikima rašytine spauda (17 paveikslas).
17 paveikslas. Pasitikėjimas visuomeniniais transliuotojais ir rašytine spauda ES valstybėse
Šaltinis. Eurobarometro apklausos, autorių skaičiavimai
Labiausiai pasitikima visuomenine televizija ir radiju (Lietuva – 54 proc., ES – 48 proc.) ir rašytine spauda (Lietuva – 30 proc., ES – 38 proc.). Mažiausiai pasitikima informacija, gaunama per socialinius tinklus, vaizdo įrašus ir internetinių naujienų platformas, nors ir dažnai tuo naudojamasi.
2002 m. šios apžvalgos autoriai dalyvavo Atviros Lietuvos Fondo ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos organizuotame Lietuvos modernizavimo scenarijų kūrimo konkurse „Lietuvos ateities scenarijai. 2010-2020 metai“. Autoriai scenarijuje „Transformacijų pasaulis“ gana optimistiškai aprašė tikėtiną žiniasklaidos įtaką ir plėtrą, manydami, kad per naująsias „informacines žinių technologijas“ į elektroninės žiniasklaidos kūrimą įsitrauks „<…> ne tik žurnalisto profesiją turintys asmenys, bet nemaža interneto lankytojų dalis, kurie gali aktyviai komentuoti, papildyti ar paneigti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, tuo suteikiant informacijai didesnį objektyvumą, mažinant užsakomųjų straipsnių įtaką.“
| „Lietuvos ateities scenarijai. 2010-2020 metai“. Valstybės valdymo sektorius. Valstybinio valdymo funkcijų kaita. 2002.
„<…> Naujos ryšių ir informacinės technologijos ne tik sujungė pasaulinę rinką į vieną visumą, bet sukūrė sąlygas naujo tipo organizacijoms ir kooperacijai komercijoje. Informacijos apdorojimas ir ryšių (tarp jų ir mobilių) sistemų vystymasis ir informacijos užslaptinimo mažėjimas skatina: a) labiau išsimokslinusių ir informuotų gyventojų kiekio didėjimą, bei jų galimybes daryti įtaką valdžios sprendimams ir valstybės valdymui; b) didina žiniasklaidos įtaką[22] ir plėtrą; c) specializacijos augimą ir darbo struktūros pokyčius; d) privataus ir valstybinio sektoriaus informacinių infrastruktūrų bendradarbiavimą ir apsijungimą. <…> Naujosios informacinės žinių technologijos (IŽT) stipriai paveikė nevyriausybinių organizacijų veiklą, jų bendradarbiavimą verslo globalizacijos valdyme. Didelę įtaka visuomenei daro ir IŽT, naudojamos švietime ir žiniasklaidoje. Internetinės naujienų tarnybos pasidarė labai įtakingos. Internautai komentuoja ir interpretuoja faktus. Savaime susiformavo kvalifikuotos neformalių ekspertų grupės, kurios pateikia naujienų interpretacijas ir dalis mėgėjų komentatorių tapo įtakingais analitikais, pateikiančiais savo apžvalgas interneto naujienų tarnyboms ir politinėms duomenų bazėms.”[23] |
Realybė pasirodė šiek tiek kitokia. Pavyzdžiui, 2016 m. paskelbtame ir 2021 m. papildytame straipsnyje apie visuomenės nuomonę ir visuomeninę politiką[24] teigiama, kad „<…> didesnis socialinių tinklų naudojimas yra susijęs su mažesniu pasitikėjimu ES. Dar svarbiau, kad socialinių tinklų naudojimo įpročiai daro ypač neigiamą poveikį regionuose, kuriuose interneto ryšys yra platesnis ir greitesnis.“ Autoriai, apžvelgdami įvairias publikacijas ir tyrimus, pastebi, kad plačiajuosčio interneto naudojimas individualiems tikslams Jungtinėse Valstijose paskatino partinį susipriešinimą ir poliarizaciją ir turėjo neigiamą poveikį politiniam pasitikėjimui. Nors socialinių tinklų plėtra turi nemažai teigiamos įtakos šalyse su autoritariniais rėžimais, bet demokratinėse šalyse „socialinė žiniasklaida dažnai virsta „aido kambariais“[25], kuriuose asmenys linkę vartoti tik tą informaciją, kuri patvirtina jų išankstines nuostatas ir yra pateikiama panašiai mąstančių vartotojų.“ Socialinių tikslų algoritminės rekomendacijos sukuria tam tikrus „informacinius burbulus“, su panašų turinį vartojančiais, bet gaunančiais mažai jų nuostatų neatitinkančios informacijos, asmenimis. Tai sukuria užburtą ratą, kai žmonės vis labiau tiki „savo tiesomis“ ir vis labiau neigia kitas, jų nuostatų neatitinkančias nuomones[26].
Nerimą kelia tai, kad, remiantis Eurobarometro apklausomis, apie 29 proc. Lietuvos gyventojų domisi tokiomis naujienomis kaip nusikaltimai ir avarijos. Gerai žinoma, kad žmonės yra labiau linkę reaguoti į neigiamas naujienas ir todėl tradicinėje žiniasklaidoje vis daugėja tokios informacijos. Atsiradus ir plintant socialinei žiniasklaidai asmenys iš pasyvių neigiamų naujienų vartotojų tapo aktyviais tokios informacijos platintojais, dalindamiesi jomis, komentuodami ar tiesiog mėgaudamiesi tokia informacija. Dar blogiau, socialinė žiniasklaida suteikia galimybę skleisti melagingas naujienas, nes socialiniuose tinkluose nei redakcinė priežiūra, nei faktų tikrinimas praktiškai neegzistuoja. Todėl melagienos gali sklisti greičiau ir pasiekti platesnę auditoriją.[27]
Iš dalies dėl augančio socialinių tinklų populiarumo didėjantis atskirų žmonių grupių susipriešinimas gali mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, nes savo veikloje viešosios institucijos negali vienodai reaguoti į visų interesus, jos gali siekti išlaikyti piliečių pasitikėjimą, tik atlikdamos konkuruojančių interesų visuomenėje tarpininkaujančios institucijos funkciją. Todėl visuomenei vis labiau susipriešinant, skirtingų grupių vertybėms vis labiau poliarizuojantis, siekti didesnio pasitikėjimo institucijomis tampa vis sudėtingiau.[28]
4.2. Apklausos Lietuvoje. Pasitikėjimas institucijomis ir vieni kitais.
Nuo 1998 m. „Lietuvos ryto“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus tiria Lietuvos gyventojų pasitikėjimą institucijomis.
Eurobarometro apklausos rodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu yra santykinai žemas. Tačiau kodėl? Kuo mes nepatenkinti: valdžioje esančiais asmenimis – politikais, valstybės tarnautojais, o gal institucijomis – institucijų vykdomomis funkcijomis, jų veiklos efektyvumu? Ar kalbėdami apie korupciją ir kompetencijos trūkumą turime omenyje, kad „visa sistema supuvusi ir nesvarbu, kas bus valdžioje“, ar galvojame, kad valdžios sistema ir vykdomos funkcijos yra gerai sudėlioti, bet problema kyla dėl korumpuotų ir nekompetentingų politikų ir / ar valstybės tarnautojų? O gal problema ta, kad mes nepasitikime ne tik valdžia, bet ir vieni kitais?
Pasitikėjimas institucijomis
Remiantis 2024 m. kovo 15-23 d. atlikta Vilmorus apklausa matyti, kad labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, policija, kariuomene, Sodra (daugiau nei 50 proc. respondentų).
18 paveikslas. Pasitikėjimas Lietuvos institucijomis, %
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu.
Mažiausiai pasitikima Vyriausybe, Seimu ir politinėmis partijomis.
19 paveiksle pateikiama pasitikėjimo sveikatos apsauga dinaminė eilutė nuo pat apklausų pradžios – 1998 m. Didžiausias pasitikėjimas buvo 2000-ais metais (54,6 proc.), o mažiausias – 2010-ais metais (35,1 proc.).
19 paveikslas. Pasitikėjimas sveikatos apsauga
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu.
Bendrai pasitikėjimas sveikatos apsauga išlieka gana stabilus, ypač nuo 2014 m. Labai stabilus ir neapsisprendusiųjų, kaip vertinti sveikatos apsaugą, procentas.
Mažai keičiasi pasitikėjimas teismais (20 paveikslas), nors visą aptariamąjį laikotarpį šis pasitikėjimas gana mažas (mažiausias – 13,7 proc. – buvo 2010 m. ir didžiausias 2018 m. – 27,1 proc.). Labiausiai krito pasitikėjimas žiniasklaida (nuo 65,5 proc. 2000 m. iki 25,6 proc. 2022 m.). O labiausiai išaugo pasitikėjimas policija (nuo 23,1 proc. 1998 m. iki 67,3 proc. 2020 m.).
20 paveikslas. Pasitikėjimas žiniasklaida, policija ir teismais
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu.
Pasitikėjimas prezidento institucija visą 1998-2023 metų laikotarpį viršijo pasitikėjimą Seimu, Vyriausybe ir savivaldybėmis, bet labai kito laike (75,2 proc. 1999m., 40,3 proc. 2004 m., 72,2 proc. 2010 m., 60 proc. 2020 m., 39 proc. 2022 m.). Pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu buvo santykinai žemas visą aptariamąjį laikotarpį. Įdomu pastebėti, kad pasitikėjimas savivaldybėmis yra stabilesnis bei daugiau nei 1,5 karto didesnis nei pasitikėjimas Vyriausybe.
21 paveikslas. Pasitikėjimas prezidentu, savivaldybėmis, Vyriausybe ir Seimu
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu.
22-24 paveiksluose detaliau paanalizuosime pasitikėjimą policija, palygindami jį su nuo 2004 m. Eurobarometro pateikiamu nusikalstamumo reikšmingumo vertinimu. 22 paveiksle pavaizduotas šių abiejų rodiklių kitimas laike, o 23 paveiksle pateikiama pasitikėjimo policija priklausomybė nuo nusikalstamumo problemos svarbos šalies gyventojams.
22 paveikslas. Nusikalstamumo problemos reikšmingumas ir pasitikėjimas policija
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu, Eurobarometro tyrimai.
Pasitikėjimo policija koreliacija su nusikalstamumo problemos reikšmingumo vertinimu (Eurobarometro tyrimas (QA3)) yra stipri ir atvirkštinė -0,82.
23 paveikslas. Priklausomybė tarp nusikalstamumo problemos reikšmingumo vertinimo ir pasitikėjimo policija
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu, Eurobarometro tyrimai.
23 paveikslo duomenys rodo, kad nusikalstamumo problemos reikšmingumui mažėjant, pasitikėjimas policija didėja. Siekdami pilniau suprasti, kas lemia pasitikėjimo policija lygį, lyginame šio kintamojo ir žuvusių kelių eismo įvykiuose ir nužudytųjų skaičiaus dinamikas (24 paveiksle).
24 paveikslas. Žuvusiųjų transporto įvykiuose ir nužudymų skaičiaus palyginimas su pasitikėjimu policija. Lietuva
Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus, „Lietuvos ryto“ užsakymu, Eurobarometro tyrimai., autorių skaičiavimai
Pasitikėjimas vieni kitais
2013-2022 m. SEC ir EIHSD užsakymu buvo atliktos 4 apklausos, kurių metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie pasitikėjimą vieni kitais. Analizėje papildomai naudojome taip pat ir Our Wold Data pasitikėjimo vieni kitais duomenis. Remiantis šių tyrimų duomenimis Lietuvoje pasitikėjimas vieni kitais nėra didelis. Žemiau pateiktuose 25-26 paveiksluose ir 3 lentelėje matyti, kiek 1998-2022 m. Lietuvos gyventojai pasitikėjo vieni kitais ir koks šio pasitikėjimo ryšys su šalies ekonomine situacija, išreikšta bendruoju vidaus produktu (BVP), tenkančiu vienam šalies gyventojui (3 lentelė ir 27 paveikslas).
25 paveikslas. Pasitikėjimas vieni kitais, Lietuva, proc. SEC ir EIHSD tyrimai
* – Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus
** – Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija Spinter research
Šaltinis. SEC ir EIHSD užsakymu atliktos apklausos
Our World Data suteikia galimybę vertinti, koks pasitikėjimo vieni kitais ryšys su šalies ekonomine situacija, išreikšta bendruoju vidaus produktu (BVP), tenkančiu vienam šalies gyventojui (3 lentelė ir 27 paveikslas). Pateikti duomenys rodo, kad turtingesnėse šalyse pasitikėjimas vieni kitais yra didesnis. Tikėtina, kad tarp ekonominio išsivystymo lygio ir pasitikėjimu vieni kitais yra abipusė priklausomybė:
- jei šalies gyventojai geriau gyvena, jie labiau pasitiki vieni kitais;
- kuo labiau vieni kitais pasitikime, tuo efektyviau funkcionuoja ekonomika ir geriau gyvename.
SEC ir EIHSD inicijuotų apklausų rezultatai yra artimi Our World Data duomenims (26 paveikslas).
26 paveikslas. Pasitikėjimas vieni kitais, Lietuva, proc. Our World Data tyrimai
Šaltinis. Our World Data. https://ourworldindata.org/trust, Vilmorus, Spinter tyrimai, autorių skaičiavimai
3 lentelė. Atsakymas į klausimą – Sutinku, kad dauguma žmonių galima pasitikėti. 2022 arba 2010 m.
Šaltinis. Our World Data. https://ourworldindata.org/trust
27 paveikslas. Ryšys tarp pasitikėjimo ir BVP vienam gyventojui* (pagal 4 lentelės duomenis)
* – Koreliacija apskaičiuota be mažųjų šalių: Liuksemburgo, Kipro ir Maltos.
Šaltinis. Our World Data. https://ourworldindata.org/trust, autorių skaičiavimai.
5. Korupcijos indeksas
Korupcija ir pasitikėjimas yra du svarbūs viešojo sektoriaus kokybę lemiantys veiksniai, turintys įtakos ekonomikos augimui, demokratinių institucijų kokybei, gyvenimo kokybei, viešojo sektoriaus dydžiui bei efektyvumui.[29] Norint tinkamai įvertinti pasitikėjimo ir korupcijos suvokimo dinamikas labai svarbu įvertinti, kokiame informacinės ekosistemos kontekste tai vyksta. Kaip minėta visuomenės nuomonei apie korupciją ir pasitikėjimą susiformuoti labai svarbią reikšmę turi ir tradicinė žiniasklaida, ir socialiniai tinklai, kur žymiai didesnis „aido kambarių“ efekto poveikis ir potencialiai didesnės manipuliavimo informacija galimybės.[30]
Nuo 2012 m. korupcijos suvokimo indekso (KSI) įverčiai rikiuojasi šimto balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą. Indeksas nustatomas, remiantis verslo atstovų apklausomis ir ekspertiniais vertinimais, o tyrimo duomenis kasmet skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“[31] (TI). Kasmetinis TI atliekamas korupcijos lygio vertinimas parodo valdymo struktūrų, verslo, žiniasklaidos ir kitų institucijų skaidrumą, tikėtina, darantį įtaką visuomenės pasitikėjimui šiomis institucijomis ir vykdoma valdžios politika.
28 paveiksle matome, kad 2023 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 34 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp ES valstybių.
28 paveikslas. Korupcijos suvokimo indeksas, 2023 m.
Šaltinis. Transparency International, https://www.transparency.org/en/cpi/2023
29 paveiksle pateikiame KSI indekso dinamiką nuo 1999 iki 2023 m. Kadangi keitėsi KSI skaičiavimo metodika (iki 2012 m. vertinta 0-10 balų skalėje, o nuo 2012 m. – 100 balų skalėje) bei vertinamų šalių skaičius, autoriai panaudojo santykinį KSI pokyčio įvertinimo rodiklį. Rodiklis suskaičiuotas Lietuvos KSI padalinant iš pirmąją vietą užimančios šalies indekso. Siekdami eliminuoti vertinimo metodikos ir tyrime dalyvavusių šalių skaičiaus pasikeitimų poveikį vertinome, kiek Lietuvos KSI procentiniu požiūriu yra arti pirmosios vietos.
1999-ais metais Lietuvos KSI siekė 38 proc. palyginti su pirmąją vietą užėmusia šalimi, 2010 metais pasiektas 53,8 proc., o 2023 m. – 67,8 proc. lygis.
29 paveikslas. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas, 1999-2023 m. Santykis, palyginti su 1-os vietos rodikliu, proc.
Šaltinis. Transparency International, autorių skaičiavimai
Beveik visą vertinamąjį laikotarpį Lietuvos KSI augo, tai indikuoja korupcijos apraiškų šalyje mažėjimą.
6. Vartotojų nuomonių tyrimai ir vartotojų kainų indeksai
Valstybės duomenų agentūra(VDA) reguliariai atlieka vartotojų nuomonių tyrimus. Šių tyrimų metu gauta informacija sukuria prielaidas identifikuoti gyventojų požiūriu aktualiausias problemas bei siekti šių problemų sprendimo. Nuo 2007 m. pradėtas vertinti vartotojų pasitikėjimo rodiklis.
Vartotojų nuomonės tyrimų tikslas – sisteminga duomenų apie vartotojų požiūrį, pageidavimus, elgesį ir pasitenkinimą gaminiais, paslaugomis ir įvairiais jų kasdienio gyvenimo aspektais rinkimas ir analizė. Vartotojų nuomonės tyrimai suteikia duomenis, kurie gali padėti priimti visuomenės lūkesčius atitinkančius viešosios politikos sprendimus įvairiuose sektoriuose. Suderindamos politiką su vartotojų poreikiais ir pageidavimais, vyriausybės gali padidinti savo iniciatyvų veiksmingumą ir reagavimą, galiausiai padidinti visuomenės gerovę ir pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis.
Tyrimo pagrindą sudaro gyventojų nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos (namų ūkio) materialinę padėtį, ekonominę šalies padėtį ir jos pokyčius. Tiriamoji visuma (populiacija) – 16–84 metų amžiaus asmenys, gyvenantys privačiuose namų ūkiuose.[32]
Šioje apžvalgoje iš beveik 20 VDA vartotojų nuomonių tyrime gyventojams periodiškai užduodamų klausimų bus analizuojami šie klausimai:
- kiek procentų per praėjusius 12 mėnesių pasikeitė kainos, proc. (Metinis atsakymų balanso[33] vidurkis ir mėnesiniai vertinimai 2021-2023 m. laikotarpiu);
- esamos namų ūkio finansinės padėties įvertinimas (galimybė sutaupyti ir namų ūkių finansinės padėties pasikeitimas per praėjusius 12 mėn.). (Metinis atsakymų balanso vidurkis).
- vartotojų pasitikėjimo rodiklis. (Metinis atsakymų balanso vidurkis).
Papildomai palyginimui buvo vertinamas Valstybės duomenų agentūros pateikiamas metinis vartotojų kainų indeksas.
4 lentelė. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai, 2001-2023 m.
* – Skirtumas tarp manančių, kad kainos aukštesnės ir manančių, kad kainos žemesnė, balansas procentais.
** – Skirtumas tarp manančių, kad sutaupo ir manančių, kad turi skolintis. Balansas procentais.
*** – Skirtumas tarp manančių, kad finansinė padėtis pagerėjo ir manančių, kad pablogėjo. Balansas procentais.
**** – Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – rodiklis skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir pinigų sumos, ketinamos išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., pasikeitimą, palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Šaltinis. Vartotojų nuomonių statistinio tyrimo metodika.
***** – Vartotojų kainų indeksas (VKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Tai pagrindinis vartotojų kainų infliacijos rodiklis. Šaltinis. Vartotojų kainų indekso sudarymo metodika. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9606626/VKI-metodika.pdf
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūros (VDA).
Pradedant 2004 m. vis didesnė Lietuvos gyventojų dalis mano, kad kainos kyla (30 paveikslas).
30 paveikslas. Lietuvos gyventojų dalis, mananti, kad kainos padidėjo, proc. Metinis vidurkis
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūros (VDA), autorių skaičiavimai.
VDA gyventojų nuomonės klausia kas mėnesį. 31 paveiksle atspindėta mėnesinė gyventojų nuomonės dinamika 2021-2024 m., rodanti, kad gyventojų susirūpinimas kainų augimu pasiekė maksimumą antroje 2022 m. pusėje, tai atitinka statistikos fiksuojamą infliacijos piką.
31 paveikslas. Lietuvos gyventojų dalis, manančių, kad kainos padidėjo proc. Mėnesiniai vertinimai
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūros (VDA)
2001-2024 m. Lietuvos statistika fiksavo 2 sparčios infliacijos laikotarpius. 2007 ir 2008 m. VKI kilo beveik 10 procentų per metus, o 2022 m. kainos padidėjo 20 procentų. Abu rekordinės infliacijos laikotarpius atitinka visuomenės susirūpinimo infliacija maksimumai (32 paveikslas). Kita vertus, beveik 60 procentų Lietuvos gyventojų reiškė susirūpinimą dėl infliacijos 2011-2012 m. ir 2016-2017 m., kai kainų metinis augimas siekė 3-4 proc.
32 paveikslas. Procentas respondentų manančių, kad kainos padidėjo (atmetus tuos kurie mano, kad sumažėjo) palyginti su buvusiomis prieš 12 mėn. ir metinis vartotojų kainų indeksų pokytis
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūros (VDA).
Koreliacija tarp kainų augimo, fiksuojamo VDA, ir gyventojų požiūrio į kainų augimą yra statistiškai patikima – +0,50.
30-32 paveiksluose atspindima kaip kito gyventojų, manančių, kad kainos kyla, dalis. 33 paveiksle atspindimas gyventojų vertinimas, kiek per metus Lietuvoje padidėja kainos.
33 Paveikslas. Metinių vartotojų kainų pokyčiai gyventojų ir VDA vertinimu
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūros (VDA)
33 paveikslo duomenys rodo, kad gyventojų vertinimai dėl infliacijos pokyčių tempų yra artimi VDA skelbiamiems. 2007-2008 m. bei 2022 m. infliaciją fiksuoja tiek pardavimų duomenų pagrindu formuojama statistika, tiek gyventojų nuomonės tyrimai. Kita vertus, 2016-2017 m. fiksuotas gyventojų nerimas dėl kainų augimo (gyventojai teigė, kad per metus kainos išaugo apie 30 proc.) menkai pagrindžiamas VKI pokyčiais (VKI nagrinėjamu laikotarpiu per metus augo 3-5 proc.). Tikėtina, kad tai lėmė 2016-2017 m. vykusios viešosios diskusijos dėl alkoholio kainų bei šių kainų pakėlimas, kitų prekių kainoms išliekant stabiliomis.
Statistinė priklausomybė tarp VDA fiksuojamo VKI (x ašyje) ir gyventojų juntamo metinio kainų pokyčio (y ašyje), atspindėta 34 paveiksle, yra teigiama ir ganėtinai stipri. Priklausomybė stiprėja, jei einamojo mėnesio VKI lyginamas su vėlesnių mėnesių gyventojų vertinimais (t+1,arba t+2) ir silpnėja, lyginant su gyventojų vertinimais ankstesniaisiais mėnesiais (t-1, arba t-2).
34 paveikslas. Priklausomybė tarp vartotojų kainų indekso (x ašis) ir infliacijos lygio gyventojų vertinimo. Lietuva 2004-2024 m., mėnesiniai duomenys
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūros (VDA), autorių skaičiavimai
33 paveikslo duomenys taip pat rodo, kad gyventojai kainų augimo lygį vertina kritiškiau nei tai daro nacionalinė statistika, tai rodo gyventojų vertinimo kreivės padėtis virš VKI visu 2004-2024 m. laikotarpiu. Papildomi tyrimai reikalingi, norint suprasti, kiek kritiškesnis nei valstybinių institucijų gyventojų teikiamas infliacijos vertinimas yra lemtas Lietuvos nūdienos realijų, o kiek žmonių psichologijos.
7. Valdžios sektoriaus išlaidos
2-ame ir 3-iame šios apžvalgos skyriuose analizuota gyventojų nuomonė apie svarbiausias šalies ir jų asmenines problemas, kalbėta, kas gyventojams rūpi bei kokie jų lūkesčiai, kuriuos turėtų stengtis įgyvendinti valdžia.
4-ame, 5-ame ir 6-ame šios apžvalgos skyriuose mėginta įvertinti gyventojų požiūrį į valdžią ir jos atliekamas funkcijas – pasitikėjimą institucijomis, korupciją; taip pat vartotojų nuomonę apie savo ekonominę ir finansinę padėtį.
Šiame skyriuje paanalizuosime, kaip valdžia reaguoja į gyventojų nuomonę apie esamas problemas ir gyventojų teikiamą valdžios darbo vertinimą.
35 paveiksle pavaizduota, kiek per 2004-2022 m. pasikeitė visos valstybės (centrinės ir vietinės valdžios) išlaidos pagal atskirus sektorius.
35 paveikslas. Visų (centrinės ir vietinės) valdžios sektoriaus išlaidos. Santykis 2022 m., palyginti su 2004 m. (2004 m. – 100)
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra, autorių skaičiavimai
Labiausiai procentine išraiška padidėjo išlaidos būstui ir komunaliniam ūkiui (iš viso – beveik 8 kartus). Ženkliai padidėjo išlaidos poilsiui, kultūrai ir religijai, taip pat gynybai. Atskirai paminėsime socialinę apsaugą – iš viso išlaidos padidėjo 4,9 karto, sveikatos apsaugą –išlaidos padidėjo 4,6 karto. Skirtingai nei sveikatai ir socialiniai apsaugai, visos išlaidos švietimui padidėjo apie 2,8 karto. Bene mažiausiai padidėjo išlaidos viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 2,48 karto.
36 paveiksle pavaizduota visų išlaidų dinamika 2004-2022 m. Matyti, kad išlaidos didėjo beveik visą aptariamąjį laikotarpį, išskyrus 2008-2009 m. ekonominę krizę ir lėtesnį išlaidų augimą 2012-2017 m. Taip pat pastebėtina, kad vietinės valdžios išlaidų kitimas stabilesnis, nei centrinės valdžios.
36 paveikslas. Valdžios sektoriaus išlaidų kitimo dinamika. Santykis palyginus su 2004 m.
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra, autorių skaičiavimai.
Atskirai paanalizuosime du sektorius –sveikatos priežiūrą, kurios finansavimas kilo gana sparčiai, ir viešosios tvarkos sektorių, kurio finansavimas didėjo santykinai lėtai.
7.1. Sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo apimties ir sveikatos apsaugos problematikos aktualumo gyventojams sąveika.
Kaip aptarta 2-ojoje apžvalgos dalyje, 2004-2022 m. sveikatos apsauga gyventojų požiūriu išlieka tarp reikšmingiausių Lietuvos problemų, o Covid–19 pandemijos laikotarpiu sveikatos prioritetas tapo ypač ryškus. 37 paveiksle pavaizduotas sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo kitimo ir sveikatos problemos reikšmingumo gyventojams palyginimas. Lietuvos gyventojų požiūriu sveikatos problematikos reikšmė didėjo 2004-2007 bei 2017-2021 metų laikotarpiais, tuo metu fiksuojamas spartus sveikatos finansavimo augimas. Sveikatos problematikos reikšmė gyventojams 2008-2016 m. laikotarpiu, kaip ir sveikatos finansavimas, beveik nekito. Tarp sveikatos problematikos reikšmingumo lygio ir sveikatos finansavimo augimo matyti vidutinio stiprumo teigiamas statistinis ryšys. Koreliacijos koeficientas tarp kintamųjų, nagrinėjant 2004-2022 m., yra +0.40, o 2004-2021 m. – +0,60.
37 paveikslas. Išlaidų sveikatos apsaugos sektoriui dinamikos (2004 m. – 100) ir sveikatos problematikos reikšmingumo gyventojams palyginimas
Šaltinis. Eurobarometro tyrimai Valstybės duomenų agentūra, autorių skaičiavimai
38 paveiksle atspindimas ryšys tarp finansavimo ir pasitikėjimo sveikatos apsauga. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo ir pasitikėjimo sveikatos apsauga nagrinėjamu laikotarpiu nefiksuota.
38 paveikslas. Išlaidų sveikatos priežiūrai dinamikos (2004 m. – 100) ir pasitikėjimu sveikatos apsauga palyginimas
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra, autorių skaičiavimai
7.2. Viešosios tvarkos sektoriaus finansavimo apimties ir šio sektoriaus problematikos aktualumo gyventojams sąveika
Apklausų duomenimis 2004-2022 m. viešosios tvarkos sektoriaus sprendžiamų problemų aktualumas Lietuvos gyventojams mažėja. 39 paveiksle pavaizduotas finansavimo viešajai tvarkai palaikyti kitimo ir nusikalstamumo problemos reikšmingumo gyventojams palyginimas.
39 paveikslas. Išlaidų viešajai tvarkai palaikyti dinamikos ir nusikalstamumo problemos reikšmingumo gyventojams palyginimas
Šaltinis. Eurobarometro tyrimai, Valstybės duomenų agentūra
39 paveikslas rodo, kad tarp viešosios tvarkos problemos aktualumo gyventojams ir šio sektoriaus finansavimo lygmens egzistuoja teigiama priklausomybė, panašiai kaip sveikatos sektoriuje. Mažėjant nusikalstamumo problemos aktualumui, viešosios tvarkos palaikymo sektoriaus finansavimas santykinai (kaip proc. nuo visų valdžios sektoriaus išlaidų) mažėja.
Turima statistinė informacija leidžia vertinti, kiek nusikalstamumo problemos aktualumo ir pasitikėjimo policija dinamika susijusi su nusikalstamumo pokyčiais (40 ir 41 paveikslai).
40 paveikslo duomenys rodo, kad 2004-2022 m. metinis žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose ir nužudytųjų skaičius (vienas iš objektyviausių nusikalstamumo lygio rodiklių) sumažėjo maždaug 5 kartus, o nusikalstamumo mažėjimo dinamika labai artima nusikalstamumo problemos aktualumo mažėjimo dinamikai.
40 paveikslas. Žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose bei nužudymų skaičiaus ir nusikalstamumo, kaip problemos, palyginimas
Šaltinis. Eurobarometro tyrimai, Valstybės duomenų agentūra
41 paveikslo duomenys rodo, kad 2004-2022 m. metinis žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose ir nužudytųjų skaičius mažėjimas atitiko pasitikėjimo policija augimą.
41 paveikslas. Nusikalstamumas kaip problema ir pasitikėjimas policija
Šaltinis. Eurobarometro tyrimai, Valstybės duomenų agentūra
39–41 paveiksluose pateiktos informacijos visuma suteikia galimybę formuluoti nagrinėjamų kintamųjų sąveikos 2004-2022 metų laikotarpiu modelį:
- 2004-2022 m. Lietuvoje mažėja nusikalstamumas;
- dėl nusikalstamumo mažėjimo didėja gyventojų pasitikėjimas policija ir mažėja nusikalstamumo problemos aktualumas gyventojams;
- nusikalstamumo problemos aktualumo mažėjimas santykinai (kaip proc. nuo visų valdžios sektoriaus išlaidų) mažina viešosios tvarkos palaikymo sektoriaus finansavimą.
Apžvalgoje nagrinėjamu laikotarpiu dėl nusikalstamumo mažėjimo padidėjo pasitikėjimas policija, tai lėmė ir mirčių dėl nemedicininių priežasčių skaičiaus smukimą ir prisidėjo prie pažangos gyventojų sveikatos lygio srityje. Be abejo, 2010-2024 m. gyventojų sveikatos rodikliai gerėjo ne tik dėl policijos, bet ir dėl sveikatos darbuotojų efektyvesnio darbo. 42 paveiksle pateikiamas standartizuoto mirtingumo ir sveikatos finansavimo dinamikų palyginimas rodo, kad, skirtingai nei viešosios tvarkos palaikymo sektoriuje, pažanga sveikatos srityje nelėmė sveikatos finansavimo mažėjimo, o 38 paveikslo rodikliai indikuoja, kad pasitikėjimas sveikatos apsaugos nagrinėjamu laikotarpiu neaugo.
42 paveikslas. Sveikatos apsaugos sektoriaus rezultatų ir šio sektoriaus viso valdžios sektoriaus finansavimo palyginimas
Šaltinis. Valstybės duomenų agentūra
Skirtinga pasitikėjimo institucijomis, finansavimo rezultatų dinamikų sąveika sveikatos ir viešosios tvarkos palaikymo sektoriuose rodo nagrinėjamų parametrų tarpusavio priklausomybių sudėtingumą. Kita vertus, tiek sveikatos, tiek viešosios tvarkos palaikymo sektoriuose užfiksuota tiesioginė priklausomybė tarp sektoriaus sprendžiamų problemų aktualumo ir valstybės skiriamo finansavimo kiekio.
Medžiagą parengė Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas
Išnašos
[1] Wlezien, C., and S. N. Soroka (2016) “Public opinion and public policy”, in Oxford Research Encyclopedia of Politics (Oxford: Oxford University Press). https://oxfordre.com/politics/display/10.1093/acrefore/9780190228637.001.0001/acrefore-9780190228637-e-74 [2] A European Health Union: A Blueprint for Generations. Edited by Vytenis Povilas Andriukaitis and Gediminas Cerniauskas (2023). https://feps-europe.eu/wp-content/uploads/2023/09/Book_A-European-Health-Union-2.pdf [3] Standard Eurobarometer surveys. https://europa.eu/eurobarometer/surveys/browse/all/series/4961 [4] Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. http://www.vilmorus.lt/apie-vilmorus [5] Transparency International. https://www.transparency.org/en/countries/lithuania [6] Oficialiosios statistikos portalas. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai. https://osp.stat.gov.lt/vartotoju-nuomoniu-tyrimas [7] Oficialiosios statistikos portalas. Valdžios sektoriaus finansai. https://osp.stat.gov.lt/valdzios-sektoriaus-finansai [8] https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/eurobarometer [9] STANDARTINIS EUROBAROMETRAS 100. Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje. Šalies ataskaita: LIETUVA. Apklausos data: 2023 m. spalis-lapkritis. https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3053 [10] Standard Eurobarometer surveys. https://europa.eu/eurobarometer/surveys/browse/all/series/4961 [11] Apklausa „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl sveikatos, švietimo ir transporto paslaugų vertinimo bei nuostatų į ukrainiečių integraciją“, 2022 spalis. Užsakovas EIHSD, vykdytojas Spinter Research [12] Nors tyrimo kontekstas kitoks nei standartiniuose Eurobarometro tyrimuose – buvo klausiama ne tik apie problemas apskritai, bet ir apie sveikatos sistemos, švietimo, susisiekimo, energetikos, socialinės paramos problemas bei pagalbą Ukrainos pabėgėliams, – bet analogiškas Eurobaromer metodikai klausimas respondentams buvo užduodamas pirmas. Todėl, autorių manymu, skirtingas apklausos kontekstas turėjo mažai įtakos atsakymams į pirmuosius klausimus. [13] Apklausa „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl sveikatos, švietimo ir transporto paslaugų vertinimo bei nuostatų į ukrainiečių integraciją“, 2022 m. spalis. Užsakovas EIHSD, vykdytojas Spinter Research [14] The link between trust and economic prosperity. Repairing the global erosion of trust has economic advantages. Ira Kalish, Michael Wolf, Jonathan Holdowsky. https://www2.deloitte.com/content/dam/insights/articles/US144378_Econ-trust-and-economic-prosperity/DI_Econ-trust-and-economic-prosperity.pdf [15] Standard Eurobarometer 99 – Spring 2023, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3052 [16] Standard Eurobarometer 99 – Spring 2023, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3052 [17] Standard Eurobarometer 99 – Spring 2023, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3052 [18] Standard Eurobarometer 100 – Autumn 2023, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3053 [19] Flash Eurobarometer. Media & News Survey 2023. https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3153 [20] Aleksandras Dobryninas “Žiniasklaida ir visuomenė: pilietiniai ar komerciniai prioritetai?”. https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4610&p_d=15849&p_k=1 [21] Didėjantis respondentų pomėgis naudotis internetiniais socialinės žiniasklaidos šaltiniais įdomus tuo aspektu, kad būtent per šias naujienų pateikimo priemones yra didžiausios galimybės manipuliuoti gyventojų nuomone ar platinti melagienas. [22] Taip pat ir elektroninės žiniasklaidos, į kurią įsitraukia ne tik žurnalisto profesiją turintys asmenys, bet nemaža interneto lankytojų dalis, kurie gali aktyviai komentuoti, papildyti ar paneigti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, šitaip suteikdami informacijai didesnį objektyvumą, mažindami užsakomųjų straipsnių įtaką. Auga profesionalių, analitinius straipsnius rengiančių žurnalistų paklausa. [23] „Lietuvos ateities scenarijai. 2010-2020 metai“. Valstybės valdymo sektorius. Valstybinio valdymo funkcijų kaita. 2002. [25] Public Opinion and Public Policy. Christopher Wlezien and Stuart N. Soroka. https://doi.org/10.1093/acrefore/9780190228637.013.74 [26] Aido kambarys yra metafora apie situaciją, kurios metu žmonės keičiasi tik tam tikromis konkrečiomis idėjomis, nuomonėmis ir įsitikinimais.Šaltinis. https://howisthisanupgrade.wordpress.com/2019/12/08/kas-tie-aido-kambariai-ir-su-kuo-jie-valgomi/ [27] Public Opinion and Public Policy. Christopher Wlezien and Stuart N. Soroka. https://doi.org/10.1093/acrefore/9780190228637.013.74 [28] Public Opinion and Public Policy. Christopher Wlezien and Stuart N. Soroka. https://doi.org/10.1093/acrefore/9780190228637.013.74 [29] Trust in public institutions. A conceptual framework and insights for improved governance programming. From UNDP Oslo Governance Centre (OGC). https://www.undp.org/sites/g/files/zskgke326/files/migration/oslo_governance_centre/Trust-in-Public-Institutions-Policy-Brief_FINAL.pdf [30] Scott A. Fritzen, Søren Serritzlew & Gert Tinggaard Svendsen (2014) Corruption, Trust and their Public Sector Consequences: Introduction to the Special Edition, Journal of Comparative Policy Analysis: Research and Practice, 16:2, 117-120, DOI:10.1080/13876988.2014.896124. https://www.tandfonline.com/doi/epdf/10.1080/13876988.2014.896124?needAccess=true [31] Trust in public institutions. A conceptual framework and insights for improved governance programming. From UNDP Oslo Governance Centre (OGC). https://www.undp.org/sites/g/files/zskgke326/files/migration/oslo_governance_centre/Trust-in-Public-Institutions-Policy-Brief_FINAL.pdf [32] Transparency International. https://www.transparency.org/en/countries/lithuania [33] Vartotojų nuomonių statistinio tyrimo metodika. Patvirtinta Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. DĮ-126. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/576798/VNT_metodika.pdf [34] Atsakymų balansas – gyventojų teigiamų ir neigiamų atsakymų į klausimą lyginamųjų dalių skirtumas, išreikštas procentais. Atsakymų balansas gali įgyti reikšmes nuo –100 proc., kai visi populiacijos elementai pasirenka kraštinį neigiamą atsakymo variantą, iki +100 proc., kai visi pasirenka kraštinį teigiamą atsakymo variantą. Atsakymų balanso pokyčiai atskirais mėnesiais parodo reiškinio tendenciją. Skaičiuojami visų tyrimo anketoje pateikiamų kokybinių klausimų atsakymų balansų įverčiai. Šaltinis. Vartotojų nuomonių statistinio tyrimo metodika.