Šioje apžvalgoje pateikiama medžiaga yra 2024 m. numatomos išleisti knygos, kurios sąlyginis pavadinimas „Lietuvos sveikatos priežiūra pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“, vienos iš dalių rankraštis. Tekstas bus tobulinamas atsižvelgiant į skaitytojų komentarus bei papildomas nauja statistine medžiaga. Medžiagą rengia „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir „European Institute of Health and Sustainable Development“ (EIHSD)
Įžanga
Aptariant Lietuvos sveikatos strategijos (LSS) įgyvendinimą [1], buvo konstatuota, jog pagrindinis LSS tikslas, apibrėžtas kaip vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) prailginimas, buvo sėkmingai realizuojamas 2010–2019 metų laikotarpiu. 2020–2022 metais Lietuvos gyventojų mirtingumas išaugo, o 2023 metais – gerokai sumažėjo (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas. Mirusiųjų skaičius Lietuvoje, tūkst.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra [2]. Oficialiosios statistikos portalas
Mirčių skaičiaus padidėjimą 2020–2022 metais lėmė 2019 metų viduryje Kinijoje prasidėjusi ir tų metų pabaigoje Europą pasiekusi liga, įvardijama kaip COVID-19 [3], kurios sukėlėjas yra iki tol nežinotas koronavirusas SARS-CoV-2. COVID-19 ligos, kurios pirmieji atvejai Lietuvoje užregistruoti 2020 metų dešimtąją savaitę, eigą ir jos pasekmes apžvalgoje analizuojame akcentuodami mirtingumo rodiklių taikymo analitinius ir prognostinius aspektus. Apžvalgoje vyrauja bendrieji mirtingumo, o ne mirtingumo dėl COVID-19 rodikliai todėl, kad iki šiol tarptautiniu mastu nėra vieningos nuomonės dėl COVID-19 kaip tiesioginės mirties priežasties, ir kad COVID-19 pandemija bei jos valdymo priemonės darė įtaką daugeliui sveikatinimo aspektų.
2020 metai: pirmosios COVID-19 eigos matavimo ir valdymo patirtys
COVID-19 pradžioje Europos nacionalinėms sveikatos sistemoms trūko informacijos apie ligos plitimo algoritmą bei galimas susirgimų prevencijos priemones, o 2020 metų pradžioje, pasiekus sutarimą dėl individualių apsaugos priemonių efektyvumo, buvo konstatuotas šių apsaugos priemonių (ypač dezinfekcinių skysčių bei medicininių kaukių) bei jų gamybai reikalingų pramonės pajėgumų trūkumas.
Pradžioje formavosi trys pandemijos valdymo modeliai:
- Kinija pasirinko griežtų karantino priemonių taikymą, numatantį draudimus keliauti į / iš regionų, kuriuose fiksuoti ligos protrūkiai, griežtus apribojimus palikti gyvenamąsias patalpas, dalies įmonių veiklos stabdymą, sankcijas tiems, kas pažeidžia karantino reikalavimus;
- priešingai nei Kinija, Švedija nusprendė gyventojų judėjimą ir įmonių veiklą riboti minimaliai. Tokia liberali politika buvo grindžiama prielaida, jog ligos plitimo sustabdyti be nepateisinamai aukštų socialinių-ekonominių kaštų nėra įmanoma, kad natūraliai besivystantis imunitetas, pagerėjusi asmens higiena bei gyventojų vakcinavimas ilgainiui užtikrins pandemijos įveikimą;
- dauguma Europos šalių rinkosi mišrų pandemijos valdymo modelį, derinantį griežto karantino bei liberalios politikos elementus.
Apžvalgos autorių nuomone, Lietuvos pasirinkta COVID-19 valdymo strategija yra artima trečiajam modeliui. Lietuva, skirtingai nei Kinija ar pandemijos paaštrėjimo laikotarpiais Italija ir Ispanija, netaikė draudimų be ypatingai svarbių priežasčių išeiti iš namų, bet buvo kone vienintelė ES valstybė, 2020 metų pavasarį sustabdžiusi daugumos gydymo įstaigų veiklą. Vienu iš liberalaus ir mišraus modelių skirtumų yra valdymo horizontas. Švedai, ribodami karantininio režimo mastus, siekė spartesnio pandemijos įveikimo ilguoju laikotarpiu, suprasdami, jog yra tikėtinas sergamumo augimas trumpuoju laikotarpiu. Dauguma šalių, įskaitant Lietuvą, taikiusių tam tikrus griežto karantino elementus, siekė sergamumo sumažėjimo „čia ir dabar“.
Pandemijos valdymo modelių kūrimas ir taikymas vyko lygiagrečiai su informacinių sistemų, reikalingų pandemijos eigos matavimui, formavimu. Daugelio virusinių susirgimų (pvz., gripo) eigos stebėjimas grindžiamas kasdieninių ir savaitinių sergamumo rodiklių fiksavimu. Sukauptą patirtį pritaikius COVID-19 eigos stebėsenai, jau 2020 metų kovą daugelis ES valstybių matavo dienos ir savaitinius sergamumo COVID-19 rodiklius tiek nacionaliniu, tiek municipaliniu lygmenimis bei šiuos duomenis taikė susirgimo židiniams lokalizuoti.
Dėl skirtingų COVID susirgimų fiksavimo algoritmų skirtingose šalyse negalime sergamumo duomenų tarp šalių palyginti tiesiogiai. Siekiant aukšto diagnostikos tikslumo yra būtinas reprezentatyvių gyventojų grupių periodinis testavimas, bet šis metodas yra brangus. Daugelis šalių 2020 metais nemokamai testuodavo tik asmenis su pasireiškusiais ligos simptomais bei hospitalizuojamus pacientus. 2021–2022 metais reprezentatyvaus testavimo kiekis padidėjo, bet pokyčių mastas ir testavimo pagrindai ir tuo laikotarpiu tarp ES šalių nebuvo harmonizuoti.
2020 metais nebuvo pasiektas ir mirčių dėl COVID-19 fiksavimo harmonizavimas. Dalis valstybių visų pacientų su teigiamais COVID testo rezultatais mirtis priskirdavo mirties dėl COVID-19 priežasčiai, bet dauguma (įskaitant Lietuvą) pagrindiniu mirties dėl COVID-19 kriterijumi laikė COVID-19 kaip pagrindinės mirties priežasties nustatymo faktą. Suprantant, kad susirgimas COVID-19 padidina mirties tikimybę sergantiems kitomis ligomis bei, siekiant padidinti rodiklių, kuriais matuojamas pandemijos poveikis gyventojų sveikatai, palyginamumą, jau 2020 metais pandemijos dinamikai matuoti plačiai naudojami mirtingumo dėl visų mirties priežasčių rodikliai. Vienas iš plačiausiai pandemijos dinamikos matavimui naudojamų rodiklių yra perteklinis mirtingumas (excess mortality [4]), kuris apibrėžiamas kaip mirčių dėl visų priežasčių skaičiaus perviršis virš mirčių skaičiaus, fiksuoto baziniu laikotarpiu. EUROSTAT baziniu laikotarpiu, matuojant COVID pandemijos lygį vertinamu laikotarpiu (metai, mėnuo, savaitė), naudoja ketverių iki pandemijos 2016–2019 metų atitinkamų laikotarpių vidurkį.
2020 metais atliktose analizėse apžvalgos autoriai perteklinių mirčių kiekio vertinimams naudojo tris bazinio periodo mirtingumo išraiškas:
- EUROSTAT rekomenduojamą 2016–2019 metų atitinkamų laikotarpių duomenų vidurkį;
- 2019 metų atitinkamo laikotarpio mirtingumo rodiklius;
- vertinamųjų metų hipotetinį rodiklį, apskaičiuotą darant prielaidą, kad mirtingumas keisis pagal paskutiniųjų kelerių iki pandemijos metų mirtingumo tendenciją (žr. 2 paveikslą).
2 paveikslas. Lietuvos gyventojų mirčių skaičiaus kitimo tendencija 2015–2019 metais, tūkst. gyv.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas, autorių skaičiavimai
2 paveikslo duomenys rodo, kad 2015–2019 metais Lietuvos gyventojų mirčių nuolat mažėjo, tikėtina, turėjo mažėti ir 2020–2022 metais. Vertinimas, apskaičiuotas darant prielaidą, kad mirtingumas keisis pagal paskutiniųjų kelerių iki pandemijos metų mirtingumo tendenciją, fiksuoja didžiausias perteklinio mirtingumo apimtis.
Atsižvelgdami į tai, kad EUROSTAT rekomenduojamas bazinis mirtingumas fiksuoja mažiausią perteklinio mirtingumo apimtį bei siekdami nei pervertinti, nei nepakankamai įvertinti pandemijos masto, apžvalgos autoriai 2020 metų ir vėlesnėse analizėse [5][6][7] dažniausiai vertinamųjų metų mirtingumo rodiklius lygino su 2019 metų atitinkamo laikotarpio duomenimis.
Pandemijos eigos 2020 metais analizėse apžvalgos autoriai taiko savaitinius perteklinio mirtingumo duomenis, pradedant nuo pirmojo registruoto susirgimo (10-ąją 2020 metų savaitę). 2020 metų spalio pabaigoje fiksuota perteklinio mirtingumo dinamika, apskaičiuota, sumuojant savaitinius duomenis, pavaizduota 3 paveiksle.
3 paveikslas. Suminis perteklinių mirčių skaičiaus pokytis 2020 m. 10-39 savaitėmis, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Faktas ir tendencija.
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COVID-19. Dar kartą apie perteklines mirtis [8]“, 2020 spalio 20 d.
3 paveikslo duomenys rodo, kad:
- suminis perteklinių mirčių skaičius 2020 metais didėjo eksponentiškai ir tai indikavo didelę tikimybę, kad pandemija 2021 metais stiprės;
- 2020 metais pandemija vystėsi netolygiai. Nuo 20 iki 24 ir nuo 29 iki 31 savaičių suminis perteklinių mirčių skaičius nedidėjo, tai reiškia, kad tais periodais mirčių skaičius neviršijo 2019 metų rodiklio.
Pandemijos vystymosi netolygumas sunkino ligos valdymą. 2020 metų viduryje fiksuotas sergamumo COVID-19 smukimas bei 29–31 savaitėmis fiksuotas mirtingumo stabilizavimasis suformavo dalies sveikatos vadybininkų tikėjimą, kad pandemija įveikta ir verta švelninti karantino priemones. Nusiraminimo nuotaikas stiprino ir tai, kad oficialūs pandemijos poveikio gyventojų sveikatai vertinimai pandemijos pradžioje buvo atliekami, lyginant mirčių skaičių nuo metų pradžios. 2020 metų sausį ir vasarį (iki pandemijos mėnesiais) Lietuvoje mirė mažiau žmonių nei atitinkamu 2019 metų laikotarpiu. Pandemijos poveikio gyventojų sveikatai vertinimai, kurie buvo atliekami, lyginant mirčių skaičių nuo metų pradžios, perteklinį mirčių skaičių pradėjo fiksuoti tik 2020 metų antroje pusėje.
Sergamumo ir mirtingumo situacijos prastėjimas 2020 rudenį lėmė karantino priemonių pakartotiną sugriežtinimą, bet šis sugriežtinimas neužtikrino mirčių kiekio mažėjimo 2020 metų žiemą.
COVID-19 pandemija 2020 metais lėmė mirtingumo padidėjimą (perteklines mirtis) visose ES šalyse narėse. ES šalių gyventojų mirčių skaičiaus padidėjimas atspindėtas 4 paveiksle.
4 paveikslas. ES šalių gyventojų perteklinės mirtys 2020 metais. Mirčių skaičiaus padidėjimas 2020 m., palyginti su 2019 metais, 100 tūkst. gyv.
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COID-19. Kaip ES bei šalys, esančios prie Baltijos jūros, 2020 metais suvaldė pandemiją? [9]“, 2021 kovo 17 d.
4 paveikslo duomenys rodo, kad 2020 metais didžiausias perteklinis mirtingumas fiksuotas šalyse, kuriuose pandemija prasidėjo (Italija, Ispanija, Belgija) bei Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Danijoje ir Suomijoje fiksuotas kelis kartus mažesnis nei Lietuvoje mirtingumo padidėjimas.
Siekdami eliminuoti regioninių veiksnių įtaką, toliau nagrinėjame tik šalių, esančių prie Baltijos jūros, duomenis.
5 paveikslo duomenys rodo, kad 2020 metais:
- pandemijos pradžioje (10–23 savaitėmis) didžiausias perteklinis mirtingumas fiksuotas liberalią pandemijos valdymo strategiją taikiusioje Švedijoje. Kita vertus, jau nuo 24-osios metų savaitės mirtingumas Švedijoje grįžo į 2019 metais fiksuotą lygį ir tai lėmė, kad Švedijos gyventojų suminis perteklinis mirčių skaičius 2020 metų antrojoje pusėje nebedidėjo;
- Lietuvos gyventojų perteklinis mirtingumas iki metų vidurio lėtai didėjo, bet antrojoje metų pusėje ir ypač metų pabaigoje mirtingumas didėjo sparčiai. Situacija Lenkijoje smarkiai blogėti pradėjo 40-ąją metų savaitę ir prastėjo taip sparčiai, kad Lenkija kartu su Lietuva 2020 metus baigė prasčiausiais regione perteklinio mirtingumo rodikliais;
- Likusios Baltijos jūros regiono valstybės 2020 metų laikotarpiu, palyginti su 2019 metais, nefiksavo staigių mirtingumo dinamikos pokyčių ir metus baigė su 3-7 kartus mažesniu nei Lietuvos suminiu pertekliniu mirtingumu.
5 paveikslas. Suminės perteklinės mirtys 1 milijonui gyventojų, ES Baltijos jūros regiono valstybėse
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COID-19. Kaip ES bei šalys, esančios prie Baltijos jūros, 2020 metais suvaldė pandemiją?“, 2021 kovo 17 d.
Tikėtina, kad viena iš prastų Lietuvos epidemiologinės raidos rezultatų priežasčių yra dėmesio kitų nei COVID-19 ligų valdymui stoka, pasireiškusi dalies gydymo įstaigų veiklos stabdymu 2020 metų pavasarį bei smukusiu hospitalizacijų ir ambulatorinių vizitų pas gydytojus kiekiu.
6 paveikslo duomenys rodo, kad 2020 metais:
6 paveikslas. Perteklinės mirtys 1 milijonui gyventojų, sukeltos kitų nei COVID priežasčių
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COID-19. Kaip ES bei šalys, esančios prie Baltijos jūros, 2020 metais suvaldė pandemiją?“, 2021 kovo 17 d.
EUROSTAT duomenimis Lietuvos gyventojų mirčių, kurių pagrindinė priežastis yra COVID-19, skaičiaus dinamika 2020 m. yra santykinai geresnė (7 paveikslas).
7 paveikslas. COVID-19 mirtys 1 milijonui gyventojų 2020 m.
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COID-19. Kaip ES bei šalys, esančios prie Baltijos jūros, 2020 metais suvaldė pandemiją?“, 2021 kovo 17 d.
Neatitikimas tarp Lietuvos santykinai neblogų mirtingumo dėl COVID-19 ir bendrojo mirtingumo, kurie yra prasčiausi Baltijos regione, rodiklių indikuoja taisytinus Lietuvos sveikatinimo politikos bei diskutuotinus mirtingumo statistikos fiksavimo aspektus.
2021–2022 metai: perteklinių mirčių skaičiaus didėjimas, pandemijos suvaldymas
Lietuvoje 2020 metais fiksuotas perteklinių mirčių skaičiaus eksponentinis augimas (3 paveikslas) 2021 metais tęsėsi. Mėnesiniais duomenimis grindžiama mirčių padidėjimo, lyginant su 2019 metais, dinamika (8 paveikslas) atspindi situacijos prastėjimą.
8 paveikslo duomenys rodo, kad:
- nuo COVID pandemijos pradžios iki 2021 metų pabaigos Lietuvoje mirė virš 15500 žmonių daugiau, palyginti su mirčių atitinkamais mėnesiais skaičiumi 2019 metais;
- prarastų gyvybių skaičius didėjo kas mėnesį nuo pat pandemijos pradžios (2020 m. kovą) iki 2021 metų pabaigos. Tai reiškia, kad pandemijos sukelta sveikatos krizė Lietuvoje nebuvo suvaldyta nei 2020, nei 2021 metais;
- Ir 2020, ir 2021 metų pabaigoje suminis perteklinių mirčių skaičius didėjo sparčiau nei pirmaisiais tų metų ketvirčiais, tai rodo pandemijos dinamikos sezoniškumą.
8 paveikslas. Lietuvos gyventojų suminis perteklinių mirčių skaičius 2020–2021 metais
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COVID-19. Preliminarus dviejų pandemijos metų perteklinio mirčių skaičiaus įvertinimas [10]“, 2022 sausio 13 d.
Lietuvos gyventojų sveikatai sunkiausias laikotarpis buvo 2021 metai. 2022 metais vis dar fiksuojamas mirtingumas, viršijantis 2019 metų rodiklius (žr. 9 paveikslą), bet šis viršijimas jau yra mažesnis ir perteklinių mirčių skaičius didėja lėčiau nei 2021 metais.
9 paveikslas. Lietuvos gyventojų suminio perteklinių mirčių skaičiaus dinamika, 2022 m., palyginti su 2019 m.
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COVID-19. Preliminarus 2022 metų perteklinio mirčių skaičiaus įvertinimas [11]“, 2022 rugsėjo 22 d.
9 paveikslo duomenys rodo, kad 2022 metų antrąjį pusmetį, skirtingai nei 2020–2021 metais, buvo fiksuojamas suminio perteklinių mirčių skaičiaus didėjimo sulėtėjimas. 2022 metais perteklinių mirčių buvo daugiau nei 2 kartus mažiau nei 2021 metais (žr. 10 paveikslą).
10 paveikslas. Lietuvos gyventojų perteklinių mirčių skaičiaus dinamika, 2020–2022 m.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas, autorių skaičiavimai
2022 metais prasidėjusi pandemijos švelnėjimo tendencija pilnai atsiskleidė 2023 metų pradžioje.
11 paveikslo duomenys rodo, kad suminis perteklinių mirčių skaičius, 2023 metų sausį pasiekęs maksimumą (18018 perteklinių mirčių), iki rugsėjo mėn. nuosekliai mažėjo.
11 paveikslas. 2020-2022 metais susidariusio suminio perteklinių mirčių skaičiaus dinamika 2023 metais
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas, autorių skaičiavimai
Suminio perteklinių mirčių skaičiaus mažėjimas reiškia, kad 2023 metų vasarį–rugsėjį Lietuvos žmonių mirdavo mažiau nei atitinkamą 2019 metų mėnesį. 2023 metų pabaigoje Lietuvos gyventojų perteklinis mirčių skaičius buvo beveik 2000 mažesnis nei metų pradžioje. Pandemijos pabaiga reiškia, kad sveikatos lygio stebėjimas, grindžiamas perteklinių mirčių skaičiavimo metodologija, išsėmė savo analitinį ir prognostinį potencialą. 2014 metais Seimo patvirtinta Lietuvos sveikatos strategija akcentavo gyvybių išsaugojimą. 2023 metų statistika rodo, kad Lietuvos mirtingumo rodiklių dinamika grįžta prie strategijoje numatytos tendencijos.
Svarbų vaidmenį, švelninant pandemijos neigiamas pasekmes, atliko masinė gyventojų vakcinacija, pagerėjusi asmeninė higiena bei medicininių paslaugų kiekio, sumažėjusios pandemijos pradžioje, atstatymas. Palikdami konkrečių priemonių, naudotų pandemijos suvaldymui, efektyvumo vertinimą epidemiologijos ekspertams, trečiojoje apžvalgos dalyje aptarsime 2020–2023 metų Lietuvos sveikatos rodiklių dinamiką ES ir Baltijos jūros regiono šalių kontekste.
COVID-19 pandemijos dinamika Europos Sąjungos valstybėse 2020–2022 metais: patirtys ir pamokos
Tęsdami pirmojoje apžvalgos dalyje taikytą metodologiją COVID-19 pandemijos raidą 2020–2022 metais nagrinėsime naudodami perteklinių mirčių, sumuojamų nuo pandemijos pradžios, rodiklius.
12 paveikslas. Suminis perteklinių mirčių skaičius ES Baltijos jūros regiono valstybėse, mirčių skaičius 1 milijonui gyventojų
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COVID-19 pandemija Lietuvoje baigėsi? Kokias pamokas išmokome? [12]“, 2023 balandžio 24 d.
Trejų metų COVID-19 eigos rezultatai (žr. 12 paveikslą) rodo, kad liberalų pandemijos valdymo modelį pasirinkusi Švedija jau 2021 metų pradžioje sustabdė mirčių skaičiaus didėjimą ir visą trejų metų ciklą baigė su mažiausiais gyvybių praradimais (kaip, beje, ir Danija). Latvija, kuri 2020 metais buvo viena iš sėkmingiausiai mirčių didėjimą suvaldžiusių Europos valstybių, 2021–2022 metais pandemijos spaudimo neatlaikė ir visą trejų metų maratoną baigė tarp autsaiderių. Lietuva ir Lenkija, kurios jau 2020 metais buvo šalimis praradusiomis daugiausiai gyvybių tarp Baltijos jūros regiono valstybių, visą trejų metų periodą pagerinti savo rodiklių nesugebėjo.
Tarp visų ES valstybių Lietuva pagal perteklinių mirčių skaičių yra ketvirta nuo galo (žr. 14 paveikslą). Prastesni rezultatai fiksuoti tik Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Lietuvoje 2020–2022 metų laikotarpiu mirė 6990 žmonių daugiau, skaičiuojant 1 milijonui gyventojų, nei būtų mirę išlaikius 2019 metų mirtingumo rodiklius (žr. 13 paveikslą), ir tai yra prasčiausias rezultatas tarp ES Baltijos jūros regiono valstybių.
13 paveikslas. Suminis perteklinių mirčių skaičius 1 milijonui gyventojų 2020–2022 metais, palyginti su 2019 metais
Šaltinis: autorių skaičiavimai: Linkedin. „COVID-19 pandemija Lietuvoje baigėsi? Kokias pamokas išmokome? [13]“, 2023 balandžio 24 d.
Mažiausią atsparumą COVID-19 pandemijai demonstravo Rytų ir vidurio Europos valstybės, o didžiausią – Liuksemburgas, Airija, Danija ir Švedija. Nėra abejonės, kad 14 paveiksle atspindėtus rezultatus lėmė tiek šalių sveikatos sistemų išsivystymo lygis, tiek pandemijos metu taikytos politikos, tiek ir regioninė specifika.
14 paveikslas. Perteklinės mirtys 1 tūkst. gyv., 2020–2022 m., palyginti su 2019 m.
Šaltinis: EUROSTAT, autorių skaičiavimai
Siekdami prisidėti prie įvairių veiksnių įtakos sveikatos sistemų tvarumui kiekybinės analizės, paskutinėje apžvalgos dalyje pateikiame pandemijos padarytos žalos ir šalių apsirūpinimo sveikatos sistemos ištekliais priklausomybės vertinimą.
COVID-19 pandemijos sukelti ekonominiai nuostoliai
Pandemija sukėlė milžiniškus žmogiškuosius bei ekonominius nuostolius. Žemiau pateikiamas ekonominių nuostolių, patirtų 2020–2021 metais suminis vertinimas. Nuostoliai yra matuojami kaip skirtumas tarp faktinės metinės BVP dinamikos ir BVP pokyčio, kuris būtų, jei 2020 ir 2021 metais būtų išlaikytas ketverius metus iki pandemijos (2016–2019 metais) fiksuotas BVP augimo metinis tempas (žr. 15 paveikslą).
15 paveikslas. BVP metinis pokytis, 2016–2019 m. vidurkis, proc.
Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas
15 paveikslo duomenys rodo, kad iki pandemijos visų ES šalių narių BVP augo. 1 lentelėje pateikti BVP dinamikos 2020–2021 metais duomenys rodo, kad 2020 metais, prasidėjus pandemijai, visų ES šalių BVP dinamika buvo prastesnė nei 2016–2019 metais ir fiksuotas BVP smukimas, palyginti su 2019 metais, o 2021 metais ES šalių BVP augo.
1 Lentelė. BVP metinis pokytis, proc.
Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas
2 lentelėje pateiktas autorių atliktas ES šalių narių ekonominių nuostolių vertinimas. Nuostoliai skaičiuojami kaip skirtumas tarp faktinės gamybos apimties 2020–2021 metais ir BVP apimties, kuri tais metais būtų sukurta, išlaikius 2016–2019 metų ekonomikos augimo tempus. COVID-19 pandemijos nuostolių skaičiavimas yra apribotas 2020–2021 metais, nes 2022 metų ekonominius rezultatus veikė tiek pandemija, tiek ir karas Ukrainoje, o šių krizių poveikį yra sudėtinga atskirti.
Siekdami palyginti pandemijos poveikį šalims, kuriuos skiriasi tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir BVP dalimi, tenkančia vienam gyventojui, 2 lentelėje pandemijos sukeltus ekonominius praradimus vertiname kaip proc. nuo 2019 metų BVP. Nuostolių piniginė išraiška yra lygi suminių praradimų procentine išraiška ir 2019 metų BVP sandaugai, tai Lietuvai yra 2,79 milijardo eurų, o Europos Sąjungai – 1751,26 milijardo eurų.
2 Lentelė. BVP praradimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu, proc. nuo 2019 metų BVP
Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas
Apžvalgos autoriai tikisi, kad dėl pateiktų pandemijos sukeltų praradimų masto bus diskutuojama ir tai įgalins patikslinti skaičiavimų rezultatus. Diskutuotinas yra ne tik praradimų mastas, bet ir jų pobūdis. Dalis 2020–2021 metais fiksuotų BVP netekčių atsirado dėl to, kad šalys, siekdamos sulėtinti pandemijos plitimą, ribojo restoranų, kultūros įstaigų, viešbučių, transporto ir kitų įmonių veiklą. Daugelis visuomenės sveikatos specialistų, pasisakiusių už įvairiapuses karantino priemones, nemato sąryšio tarp BVP praradimų ir ligų prevencijos programų finansavimo, bet ekonominės teorijos požiūriu vardan sveikatos sąmoningai prisiimti nuostoliai yra investicija į susirgimų prevenciją, investicija į sveikatą.
Suminiai ES narių BVP praradimai 2020–2021 metais jų mažėjimo tvarka pateikti 16 paveiksle. Pagal šį rodiklį sėkmingiausiai pandemiją atlaikė Liuksemburgas, Švedija ir Danija.
16 paveikslas. Suminiai BVP praradimai 2020–2021 metais, proc. nuo 2019 metų BVP
Šaltinis: Autorių skaičiavimai
14 paveikslo duomenimis Liuksemburgas, Švedija ir Danija yra geriausiai pandemiją atlaikiusių šalių penketuke pagal perteklinių mirčių skaičių, o tai leidžia teigti, kad šios šalys, tikėtina, efektyviausiai tarp ES šalių suvaldė pandemiją. Lietuva atrodo padoriai pagal pandemijos metu patirtus ekonominius nuostolius (4 vieta ES), bet yra viena iš prasčiausių pagal prarastų gyvybių skaičių. Reikia papildomos analizės tam, kad aiškiau suprastume, kas Lietuvoje pandemijos metu buvo daroma gerai, o kas yra taisytina.
2024 m. vasarį atliktoje savo 1-ojoje Apžvalgoje „Lietuvos sveikatos strategija kaip Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo įrankis“[14] įvertinome, kad per 2011–2020 metus dėl daugiau nei 40 tūkst. išsaugotų gyvybių sveikatos sektoriaus papildomai sukūrė daugiau nei 12 milijardų eurų pridėtinę vertę. Skaičiavimams naudojome vienos gyvybės vertės rodiklį, pagal Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą „Investicijų projektų rengimo metodiką“ [15], taikomą investicinių projektų vertinimui, ja remiantis paskaičiuojama vienos statistinio gyvenimo vertės (vienos gyvybės) ar vienų gyvenimo metų vertė.
Šioje apžvalgoje, siekdami įvertinti praradimus dėl perteklinių mirčių pandemijos metu naudojome vienų gyvenimo metų vertės rodiklį (žr. 3 lentelę ir 17 paveikslą).
3 Lentelė. Perteklinės mirtys per 2020-2022 m. laikotarpį pagal amžiaus grupes
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas, autorių skaičiavimai
Didžiausi perteklinių mirčių skaičiai stebimi 2021 m., daugiausiai perteklinių mirčių tarp vyresniojo amžiaus asmenų – 85+; 70-74; 80-84 ir 75-79 m. amžiaus grupėse. Pastebėtina, kad pandemijos laikotarpiu vaikų ir jaunimo iki 29 metų amžiaus grupėje mirtingumas buvo mažesnis nei 2019 metais, t. y stebimas neigiamas perteklinis mirtingumas (žr. 17 paveikslą).
17 paveikslas. Perteklinių mirčių skaičius pagal amžiaus grupes 2020–2022 m., palyginti su 2019 m.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas, autorių skaičiavimai
Dėl COVID-19 pandemijos prarastų gyvenimo metų skaičius apskaičiuotas, naudojant konservatyvią metodiką:
- perteklinės mirties atvejui tenkantis metų skaičius amžiaus grupėje buvo skaičiuojamas iš Lietuvos gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės 2022 m (75 m.), atimant atitinkamos 5 m. amžiaus grupės viršutinę reikšmę, pvz.: 40-44 m. amžiaus grupėje iš 75 m. buvo atimami 44 m.;
- vertinant vyresnių nei 74 m. amžiaus grupės gyventojų perteklines mirtis buvo skaičiuojama, kad jie, jei ne pandemija, šie žmonės būtų gyvenę papildomai 1 metus.
- gyvenimo metų vertės rodikliai: 2020 m. – 24532.64 EUR., 2021 m. – 26372.47 EUR, 2022 m. – 24926.31 EUR [16].
4 lentelėje ir 18 paveiksle pateikiami dėl COVID-19 pandemijos prarastų gyvenimo metų įvertinimai milijonais eurų.
4 Lentelė. Praradimai per COVID-19 pandemijos laikotarpį pagal vienerių gyvenimo metų vertės įvertį, milijonais EUR.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas. Autorių skaičiavimai
18 paveikslas. Praradimai dėl perteklinių mirčių pagal amžiaus grupes per 2020–2022 m., palyginti su 2019 m., milijonais eurų
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas. Autorių skaičiavimai
Didžiausi praradimai pagal prarastų gyvenimo metų vertę stebimi 2021 m., o didžiausi nuostoliai pinigine išraiška patiriami dėl 45-64 metų amžiaus asmenų mirčių. Skirtingai nuo perteklinių mirčių skaičiaus pasiskirstymo pagal amžiaus grupes (žr. 3 lentelę), didžiausi praradimai patiriami ne vyriausio amžiaus žmonių grupėse. Neatitikimą paaiškina faktas, kad su amžiumi tikėtina gyvenimo trukmė mažėja bei tai, kad autorių pasirinktoje patiriamų nuostolių skaičiavimo metodikoje visoms 0-74 metų amžiaus grupėms taikoma prielaida, kad be COVID-19 būtų išgyventa iki 75 metų, o 75+ amžiaus grupės žmonių gyvenimas be COVID pandemijos pailgėtų tik vieneriais metais.
Veiksniai, tikėtina, lėmę mirčių padidėjimą Europos Sąjungos valstybėse 2020–2022 metais
Žemiau pateikiama kiekybinio ryšio tarp sveikatos sistemos parametrų (sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičiaus ir finansavimo) bei 2020–2022 metais fiksuoto mirčių skaičiaus pokyčio analizė.
19 ir 20 paveiksluose atspindėta statistinė priklausomybė tarp ES valstybėse 100 000 gyventojų tenkančio gydytojų, slaugytojų ir visų sveikatos sistemos darbuotojų skaičiaus (x ašyje) ir perteklinių mirčių tūkstančiui gyventojų (y ašyje). Personalo skaičiaus rodikliai yra 2021 metų, o mirčių padidėjimo – 2020–2022 metų.
19 paveikslas rodo statistiškai nereikšmingą priklausomybę tarp gydytojų skaičiaus ir pandemijos sukelto mirčių padidėjimo, tai rodo, kad vien gydytojų skaičiaus vertinimų, kurie dabar yra tarptautinių sveikatos išteklių duomenų bazių pagrindas, nepakanka norint suprasti šiuolaikines sveikatos sistemas.
19 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo praktikuojančių gydytojų skaičiaus ES-27 valstybėse
Šaltinis: Eurostat, OECD
20-21 paveikslai rodo, kad atvirkštinė priklausomybė tarp žmogiškųjų sveikatos sistemos išteklių ir pandemijos laikotarpiu prarastų gyvybių skaičiaus sustiprėja, kai apskaitomi gydytojai ir slaugytojai (koreliacijos koeficientas -0,618) ir yra stipriausia, kai apskaitomi visi dirbantieji sveikatos sektoriuje (koreliacijos koeficientas -0,655).
20 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo praktikuojančių gydytojų ir slaugytojų skaičiaus ES-27 valstybėse
Šaltinis: Eurostat, OECD
20 ir 21 paveiksluose atspindėtų duomenų palyginimas indikuoja, kad gydytojo kvalifikacijos neturinčių sveikatos sistemos darbuotojų vaidmuo užtikrinant gyventojų sveikatą yra svaresnis nei jam tradiciškai skiriamas dėmesys formuojant duomenų bazes ir atliekant tarptautinius sveikatos sistemų palyginimus.
21 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo viso sveikatos sistemos personalo skaičiaus ES-27 valstybėse
Šaltinis: Eurostat, OECD
Analizės metu įvertinta, kad trijų ES šalių narių (Liuksemburgo, Kipro ir Maltos) geografinė padėtis ir dydis galėjo būti reikšmingu pandemijos eigos faktoriumi. Statistinė priklausomybė tarp 1000 gyventojų tenkančio dirbančiųjų sveikatos sektoriuje skaičiaus ir perteklinių mirčių milijonui gyventojų, atmetus Liuksemburgo, Kipro ir Maltos duomenis, sustiprėja.
Darbuotojai yra esminė, bet ne vienintelė sveikatos sistemos išteklių dalis. Sveikatos finansavimo rodikliai buvo naudoti, siekiant nustatyti priklausomybę tarp bendro sveikatos sistemos išteklių kiekio ir dėl pandemijos prarastų gyvybių kiekio (žr. 5 lentelę). Skaičiavimai atlikti visoms ES valstybėms (ES-27) ir ES valstybėms be Kipro, Liuksemburgo ir Maltos (ES-24).
5 Lentelė. Priklausomybė tarp sveikatos sistemos išteklių apimties ir perteklinių mirčių kiekio, koreliacijos koeficientai
Šaltinis: Eurostat, autorių skaičiavimai
Atlikti skaičiavimai rodo, kad:
- perteklinių mirčių skaičiaus priklausomybė nuo sveikatos sektoriaus bendrojo finansavimo tarp visų šioje apžvalgoje vertintų veiksnių yra pati didžiausia. Tai, kad viso finansavimo kiekio poveikis yra šiek tiek stipresnis nei tik visuomeninio finansavimo, rodo, kad asmeninis rūpestis savo sveikata yra, tikėtina, ne mažiau svarbus nei valstybės išlaidos sveikatai;
- sveikatos finansavimo kiekio skaičiavimo metodika (eurais ar eurais, perskaičiavus pagal perkamosios galios standartą (PGS), mažai veikia mirtingumo kitimą. Tikėtina, kad silpnesnė rezultato priklausomybė nuo finansavimo apimties, apskaičiuotos pagal PPS metodiką, indikuoja šios metodikos trūkumus;
- apsirūpinimo visais sveikatos sektoriaus darbuotojais skirtumai (ypač atmetus Kiprą, Liuksemburgą ir Maltą) plačiausiai iš darbo išteklius apibūdinančių kintamųjų paaiškina perteklinių mirčių dinamiką. Gautas rezultatas (kurį, suprantama, reikia tikslinti) rodo, kad ne tiek gydytojų, kiek visų sveikatos sektoriuje dirbančiųjų skaičius lėmė pandemijos suvaldymo rezultatyvumą. Visiems dirbantiems sveikatos sektoriuje turime būti dėkingi už išsaugomas gyvybes tiek pandemijos metu, tiek „normaliais laikais“. Iki pandemijos Lietuvoje nuomonė, kad gydytojų ir slaugytojų turime per daug, o vadybininkų bei į juos panašių sveikatos sektoriuje beveik visai nereikia buvo gana populiari. Pandemija parodė, taupymo sveikatos sektoriaus sąskaita žalą. Jei dirbančiųjų sveikatos sektoriuje skaičius pastaruosius metus nebūtų mažinamas, tikėtina, pandemiją atlaikytume būdami atsparesni, gyvybių būtume praradę mažiau;
- nustatyta stipri atvirkštinė priklausomybė tarp perteklinių mirčių ir šalies BVP, tikėtina, atspindi tai, kad kuo šalis turtingesnė ir kuo daugiau skirtingų sektorių gali prisidėti rūpinantis šalies gyventojų sveikata, tuo daugiau gyvybių pasiseka išsaugoti pandemijos metu.
Dabartinis tyrimas apsiriboja porine regresine analize. Apžvalga skelbiama tikintis paskatinti diskusijas (įskaitant grindžiamus daugianare regresine analize veiksnius, kurie, tikėtina, veikia pandemijos valdymo rezultatyvumą) apie Lietuvoje taikytų politikų efektyvumą. Gili pasiekimų ir klaidų analizė reikalinga tam, kad šalis sugebėtų pasirengti būsimoms sveikatos krizėms ir tas krizes įveikti geriau nei COVID-19 pandemiją.
Nors atlikta analizė rodo ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų bei kito sveikatos sistemos personalo svarbą, ir slaugos personalo svarba buvo akcentuojama 2014 m. patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje (LSS), tačiau reali situacija yra kiek kitokia. Sveikatos strategijoje buvo patvirtinta, kad iki 2025 m. reikėtų pasiekti, jog vienam gydytojui Lietuvoje tektų tiek pat slaugytojų, kiek vidutiniškai ES šalyse (žr. 6 lentelę), tačiau, kaip matyti iš 22 paveikslo, šis santykis tik mažėja.
22 paveikslas. Lietuvoje vienam gydytojui tenkantis praktikuojančių slaugytojų skaičius
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas. Autorių skaičiavimai
6 Lentelė. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje patvirtintas vienam gydytojui tenkančių slaugytojų siektinas rodiklis
Šaltinis. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija, priedas.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) leidinyje „Health at a Glance 2023“ [18] pateikiama statistika, 2021m. Lietuvoje vienam gydytojui tenkantis slaugytojų skaičiaus rodiklis buvo beveik 1,4 karto mažesnis nei EBPO vidurkis, nors tuo metu slaugytojų buvo santykinai padaugėję (žr. 23 paveikslą).
23 paveikslas. EBPO šalyse vienam gydytojui tenkantis praktikuojančių slaugytojų skaičius, 2021 m.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Oficialiosios statistikos portalas. Autorių skaičiavimai
Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas ir Romualdas Buivydas, 2024 m. balandis
[1] Apžvalga Nr. 1, 2024 m. vasaris. “Lietuvos sveikatos strategija kaip Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo įrankis”. Šaltinis. https://eihsd.eu/lietuvos-sveikatos-strategija-kaip-lietuvos-gyventoju-sveikatos-stiprinimo-irankis/ [2] Iki 2023 m. Lietuvos statistikos departamentas. [3] Koronaviruso liga 2019, COVID-19 (angliškų žodžių coronavirus disease 2019 santrumpa) – infekcinė liga, kurią sukelia koronavirusas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2). [4] Excess mortality refers to the number of deaths from all causes measured during a defined period, above what would be observed in the baseline period. The excess mortality indicator takes the number of people who died from any cause in a given period and compares it with a historical baseline from previous years in a period that was not affected by the COVID-19 pandemic. In this case, the baseline consists of the average number of deaths that occurred each month during the period 2016-2019. Šaltinis: Eurostat. [5] COVID-19. Kaip pasikeitė mirtingumas pandemijos laikotarpiu Lietuvoje? 2020 gegužės 29 d. https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-kaip-pasikeit%2525C4%252597-mirtingumas-pandemijos-romualdas-buivydas/?trackingId=t0%2FjAWgYVKbH2MKsXrU8OA%3D%3D [6] COVID-19. Praėjusių 2021 metų 43 savaičių perteklinių mirčių faktinis skaičius ir prognozės. 2021 lapkričio 8 d. https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-pra%2525C4%252597jusi%2525C5%2525B3-2021-met%2525C5%2525B3-43-savai%2525C4%25258Di%2525C5%2525B3-perteklini%2525C5%2525B3-mir%2525C4%25258Di%2525C5%2525B3-buivydas/?trackingId=Lha8RB4xwCt4rQKTGJPbAQ%3D%3D [7] COVID-19. Preliminarus dviejų pandemijos metų perteklinio mirčių skaičiaus įvertinimas. 2022 sausio 13 d. https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-preliminarus-dviej%2525C5%2525B3-pandemijos-met%2525C5%2525B3-mir%2525C4%25258Di%2525C5%2525B3-buivydas/?trackingId=uIAEqyuotRZcF0KAaAXw9g%3D%3D [8] https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-dar-kart%2525C4%252585-apie-perteklines-mirtis-romualdas-buivydas/?trackingId=C%2Fn1SQUfEYtVIPlMt8Z%2F1A%3D%3D [9] https://www.linkedin.com/pulse/coid-19-kaip-es-bei-%2525C5%2525A1alys-esan%2525C4%25258Dios-prie-baltijos-j%2525C5%2525ABros-buivydas/?trackingId=1KbPhpnNXDP3dKEQHIWlyw%3D%3D [10] https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-preliminarus-dviej%2525C5%2525B3-pandemijos-met%2525C5%2525B3-mir%2525C4%25258Di%2525C5%2525B3-buivydas/?trackingId=Fq2AusdCFLPJcZ%2Bp10%2FsHg%3D%3D [11] https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-preliminarus-2022-met%2525C5%2525B3-perteklinio-mir%2525C4%25258Di%2525C5%2525B3-romualdas-buivydas/?trackingId=hLoUKXe5%2B5LJJdQ6BcoG3Q%3D%3D [12] https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-pandemija-lietuvoje-baig%2525C4%252597si-kokias-pamokas-buivydas/?trackingId=Fd4u9E6yjFSuClZBwyTiRg%3D%3D [13] https://www.linkedin.com/pulse/covid-19-pandemija-lietuvoje-baig%2525C4%252597si-kokias-pamokas-buivydas/?trackingId=Fd4u9E6yjFSuClZBwyTiRg%3D%3D [14] Šaltinis. https://eihsd.eu/lietuvos-sveikatos-strategija-kaip-lietuvos-gyventoju-sveikatos-stiprinimo-irankis/ [15] Investicijų projektų rengimo metodika. Versija Nr. 2.1.1. Patvirtinta Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2023 m. sausio mėn. 6 d. įsakymo Nr. 2023/8-4 redakcija). https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2024/01/ip-metodika_2024.pdf [16] Investicijų projektų rengimo metodika. Versija Nr. 2.1.1. Patvirtinta Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2023 m. sausio mėn. 6 d. įsakymo Nr. 2023/8-4 redakcija), 5-6 priedai. Konversijos koeficientų ir įverčių reikšmės. https://www.cpva.lt/data/public/uploads/2024/01/5-6-priedai_20240103.xlsx [17] PPS (liet. – PGS), – perkamosios galios standartas. [18] https://www.oecd.org/health/health-at-a-glance/