Nors dauguma medicinos sektoriaus darbuotojų (79 proc.) yra patenkinti finansine situacija, vis dėlto 82 proc. jų planų išvykti į užsienį siejami su didesniu atlyginimu, 56 proc. – profesiniu augimu, 52 proc. – geresnėmis darbo sąlygomis ir mikroklimatu kolektyve. Tokias išvadas padarė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto prašymu apklaususi Lietuvos medikus. Tyrimas pristatytas šiandien vykusiame vebinare, kuriame ekspertai gvildeno Lietuvos ir Europos Sąjungos medicinos sektoriaus problemas ir ieškojo sprendimų.
Vasario-balandžio mėnesį atliktoje „Spinter tyrimai“ apklausoje (Report_Medical workers_migration 202103 LT) dalyvavo 609 respondentai (405 šeimos gydytojai ir rezidentai, 204 slaugytojos ir akušerės) iki 55 metų. Tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas (11 proc.) apklaustasis turi darbo užsienyje patirties. Trečdalis (31 proc.) jų ketina išvykti į užsienį: iki 5 metų (7 proc.), ilgesniam negu 5 m. laikotarpiui (2 proc.), planuoja, tačiau tiksliai nežino, ar pavyks tai padaryti (22 proc.), iki vienerių metų (3 proc.), 3-5 metus (27 proc.), 6-10 metų (15 proc.), ilgiau negu 10 metų (28 proc.).
38 proc. medicinos sektoriaus darbuotojų iš planuojančiųjų išvykti dirbti į užsienį imasi konkrečių veiksmų. Naujo darbo dažniausiai ieškoma internete (70 proc.), pasikliaujama anksčiau į užsienį išvykusiųjų kolegų arba giminaičių pagalba (68 proc.). Daugiau negu pusė apklaustųjų (54 proc.) ėmėsi konkrečių veiksmų ir paprašė užsienyje gyvenančių kolegų bei giminaičių surasti jiems darbą.
Didžioji dalis (59 proc.) į užsienį ketina vykti vieni, 23 proc. jų neturi šeimos arba partnerio, 15 proc. tėvynėje paliktų šeimą, o 21 proc. šeimos narius išsivežtų vėliau. Darbo svajonių sąraše pirmauja Vokietija (25 proc.), Norvegija (14 proc.), Švedija (11 proc.). Šalies pasirinkimą lėmė atlyginimo dydis (64 proc.), ketinančiųjų išvykti moka šalies, kurioje norėtų dirbti, kalbą (45 proc.).
63 proc. ne tik moka šalies, į kurią ketina vykti kalbą, bet ir mano atitinką joje privalomus profesinius reikalavimus. Pakėlusiems sparnus į užsienį koją kiša abejonės dėl užsienio kalbos mokėjimo (53 proc.), baimė palikti šeimą (52 proc.), abejonės surasti darbo vietą (48 proc.). Daugiau abejonių dėl užsienio kalbos mokėjimo ir profesinio pasirengimo turi medicinos seserys ir slaugytojos.
Dažniausiai minėta priežastis, skatinanti likti namuose, yra nenoras sukelti nepatogumų šeimai (66 proc.), patriotiškumo jausmas (46 proc.), viltis tėvynėje sulaukti geresnių laikų ir profesinių sąlygų (41 proc.). Jaunesnius darbuotojus labiau vilioja darbo užsienyje galimybės. „Spinter tyrimai“ išvadas pristatė įmonės vadovas Ignas Zokas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja genetikė dr. Birutė Tumienė apžvelgė užsieniečių, studijuojančių mediciną Lietuvoje, kaitos tendencijas prieš ir po COVID-19 pandemijos (Tarptautiniai studentai LT medicinos mokyklose). Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto partneris dr. Gediminas Černiauskas analizavo medicinos darbuotojų poreikį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (Medicinos darbuotojų poreikis_2021_05_25). Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė medicinos darbuotojų tendencijas ES ir Europos sveikatos sąjungą.
Šis renginys yra projekto, kurio tikslas – analizuoti sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo jėgos judėjimą Europoje, dalis.
Tyrimo ataskaita lietuvių kalba: Mediku Migracines nuostatos202103_LT versija
Tyrimo ataskaita anglų kalba: Report – Medical workers’ migration 202103