Sveikatos apsauga minima tarp šešių svarbiausių valstybės ir keturių opiausių savivaldybių problemų. Tai rodo Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto užsakymu atlikta „Spinter research“ apklausa.
Reikšmingiausiomis sveikatos apsaugos problemomis nurodytas per ilgas laikas patekti pas gydytoją (73 proc.), didelės vaistų, dantų gydymo ir protezavimo kainos (63 proc.), rajonuose uždaromi gydymo įstaigų padaliniai (44 proc.), gydytojų ir slaugytojų trūkumas (41 proc.), korupcija sveikatos apsaugoje (32 proc.), nepakankamas dėmesys sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai (31 proc.), prasta gydymo paslaugų kokybė (30 proc.), nepagarba pacientui (26 proc.), prievarta skiepytis ir draudimai, susiję su COVID-19 (21 proc.), žemi medikų atlyginimai (17 proc.), sunkumai patekti į slaugos ligonines (13 proc.), nesuremontuotos gydymo įstaigos ir pasenusi gydymo įranga (11 proc.).
„Gyventojų apklausa rodo, kad sveikatos sektoriaus problemos primena tiksinčią bombą, – teigia Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertas, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. – Neturime laiko nukelti problemų sprendimą ateičiai.“
Valdžios sprendimą uždaryti ligoninių skyrius mažesniuose miestuose ir rajonų centruose neigiamai vertino 73 proc. apklausos dalyvių, teigiamai – 10 proc., nuomonės neturėjo 17 proc.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro ir Europos komisaro, atsakingo už sveikatą, nuomone, valdžios sumanymas moksleivių pavėžėjimo autobusiukais modelį taikyti rajonų sveikatos sistemai netinka: „Jeigu kaime mokyklos neturintiems vaikams pavėžėjimas geltonu autobusiuku tinka, tai ligoniams – ne. Sergančius žmones dažnai kamuoja kelios ligos, jie neturi jėgų keliauti toli nuo namų. Šie asmenys patiria įvairius simptomus, todėl nori turėti ryšį su gydytojais kuo arčiau namų, įprastoje ir pažįstamoje aplinkoje. Naujos „medicinos mados“ kelia nuogąstavimų tapti „gydomojo konvejerio” objektu, kai greitai, it autoservise, kažkas nustatoma, ligonis vėl grąžinamas atgal pagal gyvenamąją vietą, turi likti vienas ir blogėjančios sveikatos. Taigi pavėžėjimo paslaugos, tapusios įprastomis kaimo vaikams, sveikatos apsaugoje labiausiai tinka paskutinei kelionei.“
57 proc. apklaustųjų mano, kad trūksta daugumos specialybių medicinos darbuotojų, 15 proc. teigia, kad problemų kyla dėl prastai organizuoto darbo ir netolygiai šalyje paskirstytų medikų, 8 proc. – dėl netvarkos medicinos sistemoje, 6 proc. mini gydytojų, 5 proc.- slaugytojų trūkumą.
Siūlydami problemų sprendimo būdus apklausos dalyviai minėjo biurokratizmo medikų darbe mažinimą (57 proc.), medikų atlyginimų didinimą (54 proc.), atsisakyti prievolės kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo pas specialistą (50 proc.), didžiųjų miestų, kuriuose per daug medikų specialistų, perskirstymą į kaimiškuosius rajonus, kuriuose jų trūksta (42 proc.), skatinti sugrįžti emigravusius medikus (39 proc.), į Lietuvą atvykusių užsienio medikų, pirmiausia iš Ukrainos, įdarbinimą (36 proc.), didinti medikų parengimą universitetuose ir kolegijose (36 proc.), padaryti taip, kad gydytojai ne „kavą gertų“, o rūpintųsi pacientais (32 proc.).
Tarp paklausiausių migrantų profesijų nurodyti gydytojai ir slaugytojai, juos paminėjo 58 proc. apklaustųjų. Reikšmingiausia pagalba gyventojams per sunkmetį apklaustieji nurodė medikamentų kainų sumažinimą (59 proc.).
Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui V. Andriukaitis mano, kad būtina skubiai parengti kompleksinį veiksmų planą darbo jėgos sveikatos sektoriuje atkurti pagal neseniai paskelbtas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Raportas „Health and Care Workforce in Europe: time to act” bus aptarinėjamas ir tarptautinėse konferencijose. Tik sinchroniškas visų dešimties rekomendacijų įgyvendinimas gali keisti padėtį tiek trumpuoju, tiek vidutiniu, tiek ir ilguoju laikotarpiu. Darbo jėgos padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Europos regione pasiekė kritinę ribą. Atidėlioti šių problemų sprendimų nebegalima, nes dar už penkerių metų prasidės gili struktūrinė darbo jėgos krizė.
Vardydami svarbiausias problemas šalyje apklausos dalyviai minėjo kylančias kainas ir infliaciją (57 proc.), ekonominę padėtį (33 proc.), karą Ukrainoje (29 proc.), energijos tiekimą (27 proc.), mokesčius (12 proc.), aplinkosaugą, klimatą, energetiką (9 proc.), sveikatos apsaugą (9 proc.).
Paprašyti įvardyti, kokios svarbiausios problemos savivaldybėse, apklaustieji nurodė brangią elektrą ir dujas (55 proc.), didelę infliaciją (42 proc.), brangų centralizuotą šildymą (37 proc.), sunkumus patekti pas gydytoją (32 proc.).
Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto užsakymu atliktoje „Spinter research“ apklausoje spalio mėnesį dalyvavo 1009 respondentai.
Daugiau info: Ramunė Sakalauskaitė, Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas, tel. 86 15 15 375