Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas (EIHSD) ir Romualdas Buivydas (SEC)
2022 m. vasario 28 d.
Įvadas
2020 metų pavasarį Eurostat ir Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti savaitinius ir mėnesinius mirtingumo rodiklius. Sveikatos ekonomikos centras (SEC) ir Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas (EIHSD) šių mirtingumo rodiklių pagrindu reguliariai rengia apžvalgas, kuriose nagrinėja Europos Sąjungos ir ES Baltijos jūros regiono valstybių mirtingumo rodiklių dinamiką bei tikėtinas mirtingumo pokyčius lemiančias priežastis.
SEC ir EIHSD analitikai mirčių skaičiaus pokytį, apskaičiuotą 2019 m. savaitinius / mėnesinius duomenis lyginant su atitinkamais 2020 ir 2021 metų duomenimis, laiko pagrindiniu pandemijos intensyvumo rodikliu konkrečiais laikotarpiais. Mirčių pokyčio rodiklis atspindi ir mirčių dėl COVID-19, ir mirčių dėl kitų priežasčių dinamiką. Bendrąjį mirčių pokytį svarbu įvertinti dėl to, kad skirtingose valstybėse mirčių priežasčių registravimo sistemos ir praktika skiriasi, kad COVID-19 pandemijos eiga bei jos valdymas koreguoja mirtingumo dėl kitų priežasčių rodiklius. Tarptautinėje literatūroje padidėjęs, palyginant su iki pandeminiu laikotarpiu, mirtingumas apibūdinamas terminu „perteklinis mirčių skaičius“. Perteklinio mirčių skaičiaus rodiklį savo apžvalgose naudojame pandemijos intensyvumo matavimui konkrečiais laikotarpiais. Sumuodami nuo pandemijos pradžios skelbiamus savaitinius ir mėnesinius perteklinių mirčių skaičius, apskaičiuojame suminį perteklinių mirčių skaičių. Nuo pandemijos pradžios atsiradęs suminis perteklinių mirčių skaičius rodo bendrąjį dėl pandemijos prarastų gyvybių skaičių arba sveikatos krizės gilumą.
2022 m. sausio 13 d. skelbėme Lietuvos gebėjimų 2021 metais valdyti COVID-19 pandemiją vertinimą. Pagrindinės šio vertinimo išvados yra šios:
- nuo pandemijos pradžios Lietuvoje mirė virš 15 500 žmonių daugiau, palyginti su 2019 m. buvusiu mirtingumo lygiu;
- nuo 2020 m. kovo, pandemijos pradžios, iki 2021 m. pabaigos prarastų gyvybių skaičius kas mėnesį didėjo. Tai reiškia, kad pandemijos sukelta sveikatos krizė nebuvo suvaldyta nei 2020, nei 2021 metais;
- 2021 m. IV ketvirtį suminis perteklinių mirčių skaičius augo sparčiau nei I-III ketvirčiais, tai reiškia, kad krizė nebuvo suvaldyta ir 2021 m. pabaigoje net gilėjo;
- 2021 m. metinis Lietuvos gyventojų mirčių skaičius buvo didžiausias nuo nepriklausomybės paskelbimo. Vertinant Lietuvą ištikusios krizės mastą būtina atsižvelgti ir į tai, kad 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 800 000 žmonių mažiau nei 1990 m.;
- nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. pabaigos 47,7 proc. bendrojo mirčių skaičiaus padidėjimo sudaro mirtys dėl COVID-19. Aukštas mirčių dėl kitų nei COVID-19 priežasčių padidėjimo lyginamasis svoris rodo Lietuvos sveikatos sistemos vadybos ydas.
Žemiau pateikiame apžvalgą, kurioje naujausių Eurostat duomenų pagrindu lyginame Europos Sąjungos šalių gebėjimus valdyti COVID-19 pandemiją.
Praeitų metų kovą skelbėme medžiagą „Kaip ES bei šalys, esančios prie Baltijos jūros, 2020 metais suvaldė pandemiją?“.
2020 m. pagal mirtingumo padidėjimą Lietuva buvo tarp ES autsaiderių (1 pav.). COVID-19 sukeltų ir perteklinių, sukeltų kitų nei COVID-19 priežasčių, mirčių rodiklių analizę parodė, kad Lietuvoje viena iš tikėtinų prasto bendrojo mirtingumo dinamikos priežasčių yra nepakankamas dėmesys kraujotakos sistemos ligoms, onkologiniams ir kitiems sveikatos sutrikimams.
1 paveikslas. ES šalių gyventojų perteklinės mirtys 2020 metais
Šaltinis. Eurostat
Bulgarija, Rumunija, Lietuva, Lenkija yra ryškios autsaiderės.
Dabartinė apžvalga yra praeitų metų analitinio darbo tęsinys.
Perteklinės mirtys 2020-2021 metais
Nuo COVID-19 pandemijos pražios praėjo dveji metai. Mirčių skaičiaus pokytis, apskaičiuotas 2019 m. savaitinius / mėnesinius duomenis lyginant su atitinkamais 2020 ir 2021 metų duomenimis, rodo kurios šalys sugebėjo nepriekaištingai saugoti gyvybes visą pandemijos laikotarpį, kurios stengėsi, bet galėjo padaryti daugiau, ir kurios tai darė prastai.
2 paveikslas. ES šalių gyventojų perteklinės mirtys 2020-2021 metais
Šaltinis. Eurostat
1 ir 2 paveikslai rodo, kad Danija ir Suomija santykinai geriausiai valdė pandemiją ir 2020, ir 2021 m., Švedijai 2020 m. buvo sudėtinga, bet 2021 m. šios šalies kovos su COVID-19 strategija buvo efektyvi ir pagal 2 metų rezultatus švedai tapo vienais iš lyderių. Lietuva atrodo prastai ir pagal 2020 m. rezultatus (4-ti nuo galo), ir pagal 2 metų rezultatus (3-ti nuo galo). Dauguma postsovietinių valstybių 2021 m. pandemiją valdė prasčiau nei 2020 m., jei tai galėtų paguosti Lietuvą.
1-2 paveikslų skaičiai rodo visų ES šalių mirtingumo rodiklių pasikeitimą per metus. Siekdami aiškiau suvokti Lietuvos ir kaimyninių valstybių situaciją, nagrinėjome Baltijos jūros regiono ES šalių mirtingumo rodiklių savaitinius pokyčius.
3 paveikslas. Savaitinė perteklinių mirčių dinamika Baltijos jūros regiono ES valstybėse
Šaltinis. Eurostat
3 paveikslo duomenys rodo:
- iki 2020 m. vasaros žymus perteklinių mirčių padidėjimas buvo fiksuotas tik Švedijoje;
- dauguma ES Baltijos jūros regiono valstybių perteklinių mirčių skaičiaus augimą fiksavo 2020 m. pabaigoje;
- senosios ES narės (Danija, Suomija, Švedija, Vokietija) 2021 m. pradžioje sugebėjo sustabdyti mirčių skaičiaus didėjimą. Stabilūs, palyginti su 2019 m., mirčių skaičiai rodo, kad šios šalys 2021 m. santykinai sėkmingai valdė pandemiją. Kita vertus, 2021 m. 42-52 savaitėmis Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje stebimas perteklinių mirčių skaičiaus augimas perspėja, kad pirmavimas regione nėra tolygūs galutinei pergalei prieš COVID-19;
- Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva 2021 m. pandemijos nesuvaldė. Šiose valstybėse suminis perteklinių mirčių skaičius augo visus metus;
- 2020-2021 m. su pandemija susijusio mirtingumo rodikliai svyravo sezoniškai. Daugumoje ES valstybių susirgimų COVID-19 ir perteklinių mirčių skaičiai santykinai maži būdavo vasaros laikotarpiu, o šaltuoju metu išaugdavo;
- 2020-2021 m. 1 mln. Lietuvos gyventojų registruota beveik 5000 perteklinių mirčių, tai prasčiausias rodiklis tarp ES Baltijos jūros regiono šalių.
Mirtys, kurių Lietuva galėjo išvengti. Išvengiamas mirtingumas
COVID-19 yra sunki ir klastinga liga, bet tai nėra „Dievo rykštė“. Daugumos su COVID-19 siejamų mirčių buvo galima išvengti taikant efektyvias susirgimų prevencijos bei susirgimų gydymo priemones. Paprasčiausias metodas, leidžiantis apskaičiuoti išvengiamą mirtingumą, yra mūsų šalies mirtingumo rodiklių palyginimas su analogiškais kaimyninių šalių rodikliais. Skirtumas tarp faktinio šalyje fiksuoto perteklinių mirčių skaičiaus ir gyvybių, kurias šalis prarastų, dirbdama taip kaip kaimynė, skaičiaus, rodo, kuri iš šalių savo gyventojų sveikata rūpinosi geriau.
4 paveikslas. Mirtys, kurių 2020-2021 m. Lietuva galėjo išvengti
Šaltinis. Eurostat
4 paveikslo skaičiai rodo, kiek gyvybių COVID-19 pandemijos metu Lietuva galėjo išgelbėti, jei būtų sekusi sėkmingiausiai pandemiją valdančių šalių patirtimi: Danijos – 11 862 gyvybes, Švedijos, šalies iš kurios 2020 m. dažnai buvo šaipomasi, – 10 595 gyvybes, Vokietijos, kurią gyvenimo tiesų moko dažnas dabartinės valdžios atstovas, – 9519 gyvybes.
Viena rimčiausių labai prasto pandemijos suvaldymo Lietuvoje priežasčių yra ta, kad už Lietuvos gyventojų sveikatą atsakingi asmenys nesuprato, jog iš kaimynų pasiekimų ir klaidų reikia mokytis, o ne juos kritikuoti.
Mūsų vertinimu
Turimų sveikatos sektoriaus žmogiškųjų ir materialinių išteklių analizė rodo, kad yra kelios Lietuvos gyventojų labai didelio perteklinio mirtingumo priežastys, ne vien nenoras ar tingėjimas mokytis iš kaimyninių valstybių.
Esminė sveikatos sistemos atsparumo pandemijai sąlyga – reikiamas medicininės infrastruktūros lygis, kurio esminis komponentas yra apsirūpinimas medicinos personalu. Europos šalių patirtis rodo, kad šalys, kuriose sveikatos sistemoje dirba daugiau žmonių, sugebėjo pandemijos metu išsaugoti žymiai daugiau gyvybių. Ypač reikšminga tai, jog atsparumą pandemijai lėmė ne tiek gydytojų santykinis skaičius, kiek visų sveikatos sektoriuje užimtų darbuotojų santykinis skaičius (statistiškai patikimo ryšio tarp 100 000 gyventojų tenkančio gydytojų skaičiaus ir pandemijos metu prarastų gyvybių nenustatyta). COVID-19 pandemijos suvaldymui buvo ypač svarbus slaugytojų, jaunesniojo medicinos personalo, informacinių technologijų specialistų vaidmuo.
5 paveikslas. Sveikatos priežiūros personalo ir 2020-2021 m. perteklinių mirčių kiekių priklausomybė
Šaltinis. Eurostat
-
- Lietuva teisėtai didžiuojasi dideliu gydytojų skaičiumi, bet nepakankamas dėmesys kitų profesijų darbuotojų rengimui ir įdarbinimui lemia prastą atsako į pandemijos iššūkius efektyvumą.
- Lietuvoje vienos silpniausių COVID-19 valdymo sričių, tikėtina, buvo prioritetų nustatymas bei krizės iššūkius atliepiantis turimų išteklių perskirstymas. Lietuva vienintelė iš ES valstybių 2020 m. pavasarį sustabdė paslaugų teikimą daugumoje ligoninių, nors šį sprendimą lėmusios priežastys medicininiu požiūriu labai abejotinos. Politinis sprendimas, kad COVID-19 pacientai turi būti gydomi visų pirma didžiųjų miestų ligoninėse, lėmė tai, kad didžiosiose ligoninėse jau 2 metus yra sutrikdytas planinių paslaugų teikimas sergantiems onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis, o didžiulis rajoninių ir regioninių ligoninių potencialas, ypač slaugytojų ištekliai, neišnaudojami. Nei medicinine nei ekonomine logika nepagrįsti rajonų ligoninių uždarymo planai demotyvuoja medikus, o tai dar labiau apsunkina krizės valdymą. Tai, kad pacientams tenka mėnesius laukti konsultacijos pas gydytoją rodo, jog nesubalansuotas atsakas į pandemijos iššūkius sutrikdė ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bei poliklinikų darbą.
- Išteklių valdymo klaidų padaryta ir visuomenės sveikatos srityje. Nukreipus visų visuomenės sveikatos specialistų pastangas į draudimų kūrimą ir jų įgyvendinimo kontrolę, buvo apleistas visuomenės švietimas, susirgimų atsekamumas, pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, o tai lėtino imunizacijos tempus, formavo gyventojų nepasitikėjimą valstybės politika.
- Pandemijos vadyba tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiais yra viena iš tobulintinų Lietuvos sveikatos sektoriaus sferų. Sveikatos apsaugos ministerija per dvejus pandemijos metus buvo iš esmės nusišalinusi nuo pandemijos valdymo:
- ministerijoje net neįkurtas specializuotas skyrius, operatyviam pagrindinių pandemijos valdymo iššūkių sprendimui;
- dauguma ministerijai pavaldžių už pandemijos valdymą atsakingų įstaigų neturi vadovų arba yra reorganizacijos stadijoje;
- regioninis pandemijos valdymas yra deleguotas didžiųjų miestų ligoninėms, kurios neturi nei regioninio valdymo patirties nei vadybinių išteklių pavestai problemai spręsti;
- nepanaudojamas savivaldybių vadybinis potencialas.
Mokytis iš klaidų būtina tam, kad ateityje jų būtų mažiau.
Ši apžvalga rengiama 2022 m. vasario 24 d., Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą. Darbai, kuriuos sveikatos sektoriuje būtina padaryti šiandien tam, kad po metų žvelgiant atgal būtų konstatuojama, jog klaidų padaryta mažiau nei valdant COVID-19 pandemiją:
- sustabdykim ligoninių griovimą;
- sukurkim medicininį rezervą: greitosios pagalbos automobilių, medicinos aparatūros, medikamentų, kitų gyvybiškai būtinų medicinos prekių;
- inventorizuokime Lietuvos galimybes pasitelkti medikus ir kitus išteklius pagalbai Ukrainai;
- inventorizuokime gydymo įstaigų tinklą, numatydami galimybes teikti medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo konflikto Ukrainoje ir karo pabėgėliams apgyvendinti. Tikslinga jau šiandien rengti gydymo įstaigų tinklo išdėstymo planus tam atvejui, jeigu karinis konfliktas neapsiribotų Ukrainos teritorija;
- SAM įsteikime krizės valdymo departamentą, kuris spręstų ir COVID-19, ir tarptautinio konflikto Europoje keliamas problemas.