Gegužės pradžioje vykusiame Porto viršūnių susitikime, skirtame Europos Sąjungos (toliau – ES) socialiniams reikalams, buvo pasiųsta politinė žinutė – esame prie permainų slenksčio, kai būtina daugiau investuoti į sveikatą ir socialinį sektorių. Norint apčiuopiamų rezultatų, būtinas ES šalių vadovų, Europos Parlamento, Europos Komisijos ir socialinių partnerių glaudus bendradarbiavimas. Tai šiandien Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto surengtame vebinare Europos sveikatos politikos aspektams aptarti prasidėjus konferencijai dėl Europos ateities teigė Europos Komisijos nario Nicolo Schmito, atsakingo už darbą ir socialines teises, atstovė Ana-Carla Pereira. Ji informavo, kad Europos Komisija, atsakinga už darbą ir socialines teises, artimiausiu metu paskelbs veiksmų planą, kaip siekti socialinės gerovės, daugiau dėmesio skirti ilgalaikei globai ir slaugai, gerovės valstybei, taip pat pasitelkti ES Žaliosios ekonomikos ir skaitmenizavimo programas.
Pasaulyje žinoma sveikatos sistemos ekspertė prof. Ilona Kickbusch aptarė ES pasaulinę sveikatos politiką po G-20 Pasaulinio sveikatos forumo, vykusio gegužės mėn. Romoje. Ji ragino suvokti sveikatą plačiau negu asmens sveikatą ir įtraukti žmonių, gyvūnų, žemės ūkio ir aplinkos aspektus. I. Kickbusch gyrė Briuselio efektą, kai ES įvedus diegiamus pažangesnius standartus maistui, vaistams, darbo saugai ir duomenų apsaugai daromas teigiamas poveikis visam pasauliui.
Atviros visuomenės fondo (JAV) Sveikatos programų direktorius Jonathan Cohen kalbėjo apie vakcinų pasiekiamumą pasaulyje. Jis pasisakė prieš išsivysčiųsių valstybių vakcinų nacionalizmą, kai pamirštamos besivystančios šalys ir nemokama apsisaugoti nuo naujų viruso atmainų. Atviros visuomenės fondo atstovas pabrėžė besivystančių šalių įtraukimą į vakcinų gamybą, atsisakant vakcinų gamybos patentinės apsaugos. J. Cohen ragino besivystančias šalis vertinti ne tik kaip paramos ir labdaros gavėjas, bet ir paskatinti viešojo sektoriaus plėtrą šiose šalyse bei užtikrinti pagalbą medikams visame pasaulyje ir sveikatos švietimą.
Vytenis Povilas Andriukaitis kalbėjo apie Europos sveikatos sąjungą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras ir Europos komisaras yra Manifesto „Už Europos sveikatos sąjungą“, kuriuo kviečiama sveikatos apsaugą padaryti viena iš ES bendradarbiavimo ašių, bendraautoris. Jis apžvelgė sveikatos reikšmę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iki šių dienų. V. Andriukaitis pabrėžė, kad COVID-19 atskleidė, jog sveikata tapo svarbi ne tik ligoniams ir gydytojams, bet ir ekonomikai, piliečių užimtumui bei tarptautiniams santykiams.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui pabrėžė, kad sveikatos problematika vis dažniau aptariama ES lygmeniu, ji įtraukta į Konferencijos dėl Europos ateities darbotvarkę. Eurostato duomenys rodo, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidos sveikatai nuo 1970 m. iki 2018 m. išaugo dvigubai – nuo 7 iki 11,5 proc. Žmonių, įsidarbinusių sveikatos sektoriuje, nuo 2000 iki 2018 m. padaugėjo nuo 7,7 iki 9,9 proc. 2021 m. pradžioje atliktas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 pradžios sveikata labiausiai rūpi ES gyventojams: sveikatą svarbiausiu prioritetu nurodė 38 proc. apklaustųjų, jos vertinimas per metus išaugo dvigubai. Viešieji finansai rūpi 21, emigracija – 18, nedarbas – 15, nusikalstamumas 5 proc. apklaustųjų.
Andriukaitis pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip papildyti ES sutartis suteikiant daugiau galių sveikatos apsaugai. Jis yra tarp Europos Konvento, rengusio Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurio pagrindu buvo parengta Lisabonos sutartis, autorių. Europos Parlamente gegužę startavusi ir vienerius metus truksianti konferencija nagrinės ES raidą ir plėtros perspektyvas.
Vebinaro, kurį vedė BBC žurnalistas Joe Lynam, įrašą galima matyti https://www.youtube.com/watch?v=ZpGXlggyDpE