Įvadas
2022 sausio 14 d.
Lietuvos statistikos departamentas 2020 metų pavasarį pradėjo skelbti savaitinius ir mėnesinius mirtingumo rodiklius. Sveikatos ekonomikos centras ir Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas šių mirtingumo rodiklių pagrindu reguliariai rengia apžvalgas, kuriose nagrinėjama mirtingumo dinamika bei tikėtinos mirtingumo pokyčius lemiančios priežastys.
Mirčių skaičiaus pokytis, apskaičiuotas lyginant 2020-2021 metų ir 2019 metų atitinkamų savaičių / mėnesių duomenis, laikomas pagrindiniu pandemijos intensyvumo konkrečiu laikotarpiu rodikliu. Mirčių pokyčio rodiklis atspindi tiek mirčių dėl COVID-19, tiek ir mirčių dėl kitų priežasčių dinamiką. Bendrojo mirčių pokyčio vertinimas yra svarbus dėl to, kad: egzistuoja mirčių priežasčių registravimo skirtumai tarp valstybių, keičiasi mirčių priežasčių registravimo praktika atskirose šalyse, COVID-19 pandemijos eiga bei jos valdymas koreguoja mirtingumą dėl kitų priežasčių. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje kiekvieną mėnesį registruojama daugiau mirčių nei buvo registruota atitinkamais 2019 metų mėnesiais. Padidėjęs, palyginti su iki pandeminiu laikotarpiu, mirčių skaičius tarptautinėje literatūroje apibūdinamas „perteklinio mirčių skaičiaus“ terminu. Terminą „perteklinis mirčių skaičius“ savo apžvalgose naudojame pandemijos intensyvumo konkrečiu laikotarpiu matavimui.
Sumuojant perteklinių mirčių savaitinį ir mėnesinį skaičius nuo pandemijos pradžios yra apskaičiuojamas „suminis perteklinis mirčių skaičius“. Suminis perteklinių mirčių nuo pandemijos pradžios skaičius rodo bendrąjį dėl pandemijos prarastų gyvybių skaičių arba sveikatos krizės gilumą. Mirčių nuo pandemijos pradžios suminio skaičiaus kitimas rodo pandemijos dinamiką (žr. 1 paveikslą). Jei per savaitę ar mėnesį fiksuojamas mirčių skaičius susilygintų su atitinkamo 2019 metų laikotarpio rodikliu reikštų, kad suminis perteklinių mirčių skaičius nustojo augti. Pandemijos suvaldymo kriterijumi laikytinas 5 savaites nedidėjantis suminis perteklinių mirčių skaičius.
Apžvalgoje nagrinėjama mirtingumo dinamika remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais preliminariais duomenimis. Eurostat paskelbus Europos Sąjungos valstybių statistinius duomenis, planuojame atlikti Lietuvos ir tarptautinius mirtingumo rodiklių palyginimus. Tikėtina, kad šiuos tarptautinius palyginimus bus galima atlikti 2022 metų vasarį.
Lietuvos sveikatos krizės 2020-2021 metais gilumo ir dinamikos vertinimas
1 paveikslas
Šaltinis: Autorių skaičiavimas, atliktas remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis
1 paveikslo duomenys rodo, kad:
- nuo COVID pandemijos pradžios Lietuvoje mirė virš 15500 žmonių daugiau, palyginti su mirčių skaičiumi 2019 metais;
- prarastų gyvybių skaičius augo kas mėnesį nuo pat pandemijos pradžios (2020 m. kovą) iki 2021 metų pabaigos. Augantis prarastų gyvybių skaičius reiškia, kad pandemijos sukelta sveikatos krizė nebuvo suvaldyta nei 2020, nei 2021 metais.
- 2021 metų 10-12 mėnesiais suminis perteklinių mirčių skaičius augo sparčiau nei pirmaisiais tų metų ketvirčiais, tai reiškia, kad krizė ne tik kad nesuvaldyta, bet 2021 metų pabaigoje net gilėjo.
2 paveiksle pateiktas suminio perteklių mirčių skaičiaus vertinimas, grindžiamas savaitinių mirčių skaičiaus pokyčių, palyginti su atitinkamu 2019 metų periodu, rodiklių sumavimu.
2 paveikslas.
Šaltinis: Autorių skaičiavimas, atliktas remiantis savaitiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2 paveikslo duomenys rodo, jog 2020 metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota mažiau mirčių nei atitinkamą 2019 metų savaitę. Suminis perteklinių mirčių rodiklis buvo neigiamas iki 2019 metų 28 savaitės, o nuo 29 savaitės – teigiamas ir nuolat augo.
Savaitiniai ir mėnesiniai mirtingumo duomenys yra labai svarbūs operatyviam sveikatos krizės dinamikos vertinimui bei efektyviam valdymui. Metinių mirtingumo duomenų palyginimas reikšmingas, siekiant išmatuoti COVID-19 sukeltos sveikatos krizės mastą ilgesniu istoriniu laikotarpiu. 3 paveiksle pateikti Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliai nuo 1990 metų.
3 paveikslas.
* – autorių skaičiavimas atliktas remiantis savaitiniais statistikos departamento pateikiamais duomenimis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
3 paveikslo duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvos gyventojų metinis mirčių skaičius buvo didžiausias nuo nepriklausomybės paskelbimo. Vertinant Lietuvą ištikusios krizės mastą būtina atsižvelgti dar ir į tai, kad 2021 metai Lietuvoje gyveno beveik 800 000 žmonių mažiau nei 1990 metais.
2021 metų ES šalių bendrojo mirčių skaičiaus duomenys bus žinomi 2022 metų vasarį. Šiuo metu žinomas 2020-2021 metais mirusiųjų, kurių pagrindinė mirties priežastis COVID-19, skaičius (žr. 4 paveikslą).
4 paveikslas.
* – remiantis Woldometer skaičiavimais, neįvertinus gyventojų skaičiaus patikslinimo po 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymo
Šaltinis. https://www.worldometers.info/coronavirus/
Lietuvos gyventojų mirčių nuo COVID-19 skaičius, skaičiuojant vienam milijonui gyventojui, yra didžiausias tarp prie Baltijos jūros esančių ES šalių narių. Lietuvoje mirčių dėl COVID-19, skaičiuojant milijonui gyventojų, registruota beveik 10 kartų daugiau nei Suomijoje.
Metodologiniai analizės bei vertinimų aspektai
- 2020 metais Lietuvos valstybinės institucijos mirčių pokytį matavo lygindamos 2020 metų mėnesinius ir savaitinius mirčių rodiklius su 2015-2019 metų atitinkamų laikotarpių (penkių, ar keturių ankstesnių metų) rodiklių vidurkiais, o ne su praėjusiųjų (2019) metų rodikliais. Taikant šią metodologiją matyti, kad iki 2020 metų vasaros pabaigos Lietuvoje perteklinių mirčių nebuvo. Buvo galima girtis „puikiu“ krizės valdymu, tai kūrė nusiraminimo nuotaikas bei trukdė reikiamai valdyti krizę. Dėl spartaus mirčių skaičiaus augimo 2020 metų rudenį 2020 metais mirčių skaičius Lietuvoje buvo didžiausias nuo 2009 metų. Nuo 2021 metų Lietuvos valstybinė institucijos sveikatos krizės gilumui nustatyti jau beveik nenaudojo šios metodologijos, kai vienerių metų mirtingumo rodikliai lyginami su ankstesnių metų vidutiniais rodikliais. Tikėtina, kad metodologijos atsisakyta jai praradus propagandinę vertę.
- 2022 metų pradžioje tarpusavyje lyginami jau 2021 metų ir 2020 metų rodikliai, tai leidžia įvertinti mirtingumo pokyčius metų eigoje, bet apsunkina bendro sveikatos krizės masto suvokimą. Mūsų nuomone, matuojant pandemijos ir jos suvaldymo / nesuvaldymo poveikį gyventojų sveikatai pagrindiniu rodikliu tikslinga laikyti mirtingumo pokytį, palyginti su iki kriziniais (iki pandeminiais) 2019 metais (žr. 1-2 paveikslus). 2015-2019 metų duomenys svarbūs, siekiant palyginti mirtingumo rodiklius, kurie galėjo būti, jei 2020-2021 metais būtų išlikusi penkerių iki krizinių metų mirtingumo kitimo tendencija (žr. 5 paveikslą).
5 paveikslas.
* – autorių skaičiavimas, atliktas remiantis savaitiniais Statistikos departamento pateikiamais mirusiųjų skaičiaus duomenimis
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
5 paveikslas rodo, kad jei 2020-2021 metais Lietuvos sveikatos rodiklių dinamika būtų atitikusi 2015-2019 metų tendencijas, bendrasis mirtingumo rodiklis 1000 gyventojų 2021 metais būtų 13,5 arba 0,2 punkto mažesnis nei 2019 metais. Jei 2021 metų mirčių skaičiaus padidėjimą (perteklines mirtis) skaičiuotume lygindami ne su 2019 metais, o su 2015-2019 metų mirtingumo rodiklio dinamika, perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje viršytų 1 paveiksle atspindėtą 15509 skaičių.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia ir mirusiųjų dėl COVID-19, ir mirusiųjų su COVID-19 skaičius. Autorių paskaičiavimu mirusiųjų dėl COVID-19 skaičius sudaro 47,7 proc. bendro mirčių per laikotarpį nuo 2020 metų kovo iki 2022 sausio 1 dienos padidėjimo. Nesiveldami į diskusiją su galvojančiais, kad mirties liudijime vien paminėta COVID-19 liga yra Covid-19 pripažinimas mirties priežastimi, atkreipiame dėmesį į tai, kad skaičiuojant pagal duomenis, imtus remiantis siauruoju mirties dėl Covid-19 apibrėžimu (mirusieji dėl COVID-19), Lietuva yra paskutinė tarp prie Baltijos jūros esančių ES valstybių, o pagal duomenis remiantis išplėstiniu apibrėžimu (mirusieji su COVID-19) – prasčiausia tarp visų ES šalių. 6 paveiksle Lietuvos gyventojų mirčių dėl COVID-19 rodikliai (išplėstinis vertinimas) lyginami su 9 Europos Sąjungos šalių, registravusių didžiausią mirtingumą dėl COVID-19, rodikliais.
6 paveikslas.
* Lietuvos duomenys yra pateikti remiantis išplėstiniu mirčių dėl COVID-19 vertinimu.
Šaltinis. https://www.worldometers.info/coronavirus/
Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas ir Romualdas Buivydas